Metodinės medžiagos

Literatūra

Publikacijos

VR praktika

Leidybiniai projektai

Skandalingi projektai


Lietuvos tauta: būklės ir raidos perspektyvų analizė


Studijos apie tautos būklę autoriai davė grąžos 
Dienraštis "Lietuvos rytas", 2006 03 24 
Kritiką vadina nekompetentinga
Lietuvos tautos būklės ir raidos perspektyvų tyrimo autoriai atmetė, jų vertinimu, nekompetentingą bei nepagrįstą Seimo valdininkų kritiką ir siūlo parlamento kanceliarijai nutraukti sutartį dėl šios studijos parengimo. Strateginių studijų centras ir Pilietinės visuomenės institutas prieš du mėnesius Seimo kanceliarijai pateikė mokslinį analitinį tyrimą „Lietuvos tauta: būklės ir raidos perspektyvų analizė“. Šį tyrimą, kurį užsakė ir iš dalies parėmė Seimo kanceliarija, ketinta pateikti visuomenei dar vasario mėnesį, tačiau Seimo kanceliarijos atstovai delsė suformuluoti savo įvertinimą ir prašė atidėti viešą tyrimo pristatymą. „Buvome nustebinti to, kad Seimo kanceliarijos sudarytos komisijos išvadas gavome tik žiniasklaidai paskelbus apie neigiamus tyrimo vertinimus“, – vakar pareiškė Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys.
Suabejojo, ar perskaitė
Strateginių studijų centras ir Pilietinės visuomenės institutas įgyvendindami tyrimą pasitelkė beveik trisdešimt įvairių sričių mokslininkų ir ekspertų, iš jų – 8 profesorius, 20 mokslo daktarų. Studijoje atliktas išsamus svarbiausių Lietuvos raidos problemų tyrimas, identifikuoti esminiai iššūkiai Lietuvai ir didžiausios grėsmės valstybės ir tautos išlikimui. Tyrimo apimtis – 546 puslapiai. „Deja, tautai svarbių problemų analizė, mokslininkų išvados ir rekomendacijos Lietuvos politikams, kaip teigiama Seimo kanceliarijos darbuotojų parašytoje recenzijoje, neatitiko jų turėtų „nuojautų apie visuomenės būklę“. Tenka labai apgailestauti, kad Seimo darbuotojų nuojautos ir Lietuvos tikrovė šį kartą prasilenkė“, – teigė D.Kuolys. Anot jo, du mėnesius rašytoje dviejų puslapių recenzijoje cituojami tik keli tyrimo santraukoje pateikti teiginiai. „Tad galima abejoti, ar Seimo kanceliarijos darbuotojai perskaitė visą tyrimą, ar turėjo kompetencijos jį perprasti. Valdininkų panieka Lietuvos mokslininkams rodo, kaip sunkiai šiandien mezgasi valdžios ir visuomenės dialogas“, – sakė D.Kuolys.
Išleis atskira knyga
Pasak Strateginių studijų centro direktoriaus Egidijaus Motiekos, kai kurie šios komisijos nariai yra puikūs savo sričių specialistai, tačiau yra neteisinga leisti keliems Seimo kanceliarijos administracijos darbuotojams spręsti apie tyrimą, kurį ištisus metus rengė beveik 30 žymiausių šalies politologų, istorikų, sociologų, demografų, ekonomistų, teisininkų, žurnalistų, filosofų ir kitų sričių specialistų. Strateginių studijų centras ir Pilietinės visuomenės institutas, vertindami Seimo kanceliarijos komisijos pateiktą tyrimo recenziją kaip norą atsiriboti nuo mokslininkų parengto tyrimo, savo iniciatyva pasiūlė Seimo kanceliarijai nutraukti sutartį dėl projekto įgyvendinimo. „Tikimės, kad šią sutartį pavyks nutraukti apibusiu susitarimu, esame pasirengę sugrąžinti šiam tyrimui Seimo kanceliarijos paskirtą paramos dalį“, – tvirtino D.Kuolys. Pasak E.Motiekos, tyrimas bus išleistas atskira knyga ir prieinamas visiems Lietuvos žmonėms. „Norime sudaryti galimybę visiems šalies gyventojams įvertinti šio tyrimo metu suformuluotas problemas ir išvadas. Raginame visus norinčius susipažinti su tyrimu ir pateikti savo pastabas. Esame atviri visapusiškai kritikai“, – teigė E.Motieka.
Piliečiai ir valdžia – kas sau
Tyrimo „Lietuvos tauta: būklės ir raidos perspektyvų analizė“ išvadose konstatuojama, kad Lietuvos tauta išgyvena tapatybės krizę. Iki šiol vyrauja archajiška etninė lietuviška tapatybė, kuri remiasi „rezistencine“, pasipriešinimo esamai valdžiai logika – visuomenei trūksta sąsajų su valstybe, neugdoma moderni politinė tapatybė. Tyrėjų vertinimu, daugiausia tai lemia valdžios atotrūkis nuo visuomenės problemų – piliečiai nesijaučia atstovaujami savo valdžios, tačiau kartu linkę susitaikyti su tokia padėtimi ir vengia aktyviai reikalauti politinės, pilietinės ir moralinės atsakomybės iš savo išrinktų politikų.
Žinių visuomenė – tik žodžiai
Vienas akivaizdžių pavyzdžių – informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos skelbimas valstybės prioritetu, neskiriant šioms sritims adekvataus finansavimo nei iš nacionalinio biudžeto, nei formuojant ES paramos panaudojimo strategijas. Tai rodo, kad politikai nepakankamai suvokia struktūrinių permainų būtinybę ir neieško efektyvių jų įgyvendinimo priemonių. Kol kas Lietuvoje žinių visuomenė suprantama tik simboliškai ir ideologiškai – trūksta praktinių jos kūrimo veiksmų, visuomeninės ir ekonominės prasmės akcentavimo kasdienėje ir valstybės valdymo veikloje. Struktūrinių fondų parama, kurią Lietuva 2004-2006 metais skyrė žmogiškųjų išteklių plėtrai, yra proporcingai mažiausia dalis tarp naujųjų ES narių.
Neatsispiria Rusijos įtakai
Bendras technokultūrinis atsilikimas, kaip pažymima tyrime, lemia ir kitą problemą: Lietuva nepajėgi užtikrinti savo informacinės erdvės savarankiškumo. Lietuvos informacinės erdvės pažeidžiamumą lemia žemas informacinis-technologinis pasirengimas ir apsaugos lygis. Todėl Lietuvos visuomenė informaciniu požiūriu išlieka pažeidžiama, neapsaugota nuo kitų valstybių informacinių išpuolių. Sąlyginiu Vakarų informacinės politikos pasyvumu, besilaikančiu nesikišimo į draugiškos šalies informacinę erdvę principo, Lietuvoje naudojasi Rusijos informaciniai srautai. Lietuvoje stiprėja Rusijos informacinė įtaka.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt