Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Lietuva tarptautinėje arenoje


Lietuva tarp Briuselio ir Vašingtono  
Tomas Bulvinauskas, Portalas "Delfi"", 2006 09 28 
Šiandien Lietuva yra tvirtai apsisprendusi savo ateitį susieti su liberaliais ir demokratiniais Vakarais. Šį pasirinkimą galima pagrįsti istorine patirtimi ir tuo, jog mūsų valstybė geografiškai bei kultūriškai priklauso Europai.
Galima sakyti, jog Lietuvos narystė ES ir NATO įrodo, jog šalies siekis tapti liberalių ir demokratinių Vakarų dalimi yra realizuotas. Lietuvos užsienio politikos formuotojai dėl to lyg ir galėtų atsipalaiduoti. Galbūt, realizavus pagrindinius Lietuvos užsienio politikos tikslus pasiekėme savitą „istorijos pabaigą“?
Gyvename permainingais laikais, todėl manyti, jog narystė ES ir NATO savaime garantuos saugią bei sočią ateitį būtų neteisinga. ES ir NATO nėra kažkokios duotybės, kurių egzistavimas ateityje nekelia nė menkiausių abejonių.
ES ateitis dėl konstitucinės krizės šiandien sunkiai nuspėjama, nėra aišku, kokią užsienio politikos kryptį toliau rinksis JAV, neaišku, kuo baigsis globali kova su radikaliais islamistais, nežinia, kaip tarptautinę sistemą paveiks auganti Kinijos galia. Didelį dėmesį Lietuvos užsienio politikos formuotojai turėtų skirti ateities ES ir JAV santykių raidos scenarijų analizei.
Reikia pripažinti, kad Briuselio (iš esmės Berlyno-Paryžiaus ašies) santykiai su pagrindine Šaltojo karo metų sąjungininke kitoje Atlanto vandenyno pusėje šiandien kelią labai daug klausimų. Pirma, neaišku, kokia linkme bus plėtojama Naujosios ES idėja. Antra, neaišku, kokį vaidmenį ES priskirs vienintelė pasaulio supervalstybė – JAV. Trečia, neaišku, kokia užsienio politikos vizija taps dominuojančia Lietuvos politiniame gyvenime.
Šiandien galima rasti daug požymių patvirtinančių Vokietijos ir Prancūzijos ketinimus paversti ES XXI a. supergalybe, galinčia dėl įtakos pasaulyje konkuruoti su JAV. ES siekis tapti svarbia tarptautinės scenos veikėja gali būti siejamas tiek su:
1) akcentuojama sustiprinto bendradarbiavimo užsienio ir saugumo politikos srityse būtinybe;
2) iniciatyvomis, kuriomis mėginama suvaržyti JAV veiksmų laisvę (pvz., Tarptautinio baudžiamojo teismo sukūrimo idėjos ir Kijoto protokolo principų palaikymas).
Aišku, jog Berlynas ir Paryžius, prisimindami „senus gerus laikus“, nori per Briuselį sugrįžti į siaurą valstybių, lemiančių pasaulinės tvarkos pobūdį, ratą. Šis noras didžiąja dalimi lemia jų antiamerikietiškumą. Suprantama, jog ES netaps svarbiu ir nepriklausomu tarptautinės arenos žaidėju tol, kol priklausys nuo JAV malonės (visų pirma saugumo srityje).
Berlyno-Paryžiaus ašies „architektų“ požiūriu, JAV, siekdamos realizuoti savo „geranoriškos hegemonijos“ ar globalaus masto (neo)imperijos idėjas, visais įmanomais būdais bando užkirsti kelią ES galios didėjimui. Visos JAV iniciatyvos, susijusios su tvirta euroatlantine partneryste, matomos kaip priemonė Vašingtono dominavimui Europoje įtvirtinti. ES senbuvės nepasitiki JAV ir Vašingtoną vertina kaip konkurentą kovoje dėl įtakos pasaulyje.
Reikia pastebėti, jog toks atsargus ES senbuvių požiūris į JAV nėra nepagrįstas. Amerikos akademiniuose ir politiniuose sluoksniuose atvirai kalbama apie tai, kad amerikiečiai privalo neleisti ES tapti tarptautinio masto galybe, prilygstančia JAV. Iš esmės dėl to sutaria visos JAV užsienio politiką formuoti siekiančios grupuotės. JAV dominavimas pasaulyje turi būti įtvirtintas arba globalios lyderystės, arba naujojo tipo imperijos forma.
Vašingtonas pastaruoju metu daug dėmesio skiria tinkamiausios užsienio politikos ES atžvilgiu paieškoms. Paieškos sudėtingos ir nežadančios lengvos išeities, nes JAV planuose ES turi būti:
1) pakankamai vieninga ir galinga tam, kad reikiamu momentu galėtų svariai paremti JAV inicijuojamus „žygius“;
2) pakankamai priklausoma nuo JAV tam, kad negalėtų sukliudyti amerikietiškos pasaulinės tvarkos vizijos realizavimui.
Johnas Van Oudenarenas (žr., The National Interest, 2005) Vašingtonui siūlo ES atžvilgiu taikyti „sutramdymo“ (angl. containment) strategiją. Strategijos esmė – suvaržyti ES galimybes riboti JAV galią ir sėkmingo amerikiečių interesų realizavimo šansus, remiantis pačių europiečių aktyviai ginama daugiašališkos tarptautinės politikos idėja.
JAV pasirengusios imtis daugiašalės tarptautinės politikos projektų, kurie leistų užkirsti kelią ES protekcionistinei žemės ūkio politikai, dvišaliams preferenciniams prekybos susitarimams, dvišaliams susitarimams dėl pagalbos. Be to, amerikiečiai pasirengę kovoti su ES ideologija, kuria pernelyg sureikšminamas Sąjungos vaidmuo pasaulyje. JAV savo užsienio politikoje ES nori matyti vienoje gretoje su Australija, Indija, Japonija, Rusija.
Vienas ES kontroliavimo būdų – naujųjų ES narių proamerikietiškumo skatinimas. ES neturės vieningos užsienio ir saugumo politikos tol, kol nebus realizuojamas Sąjungos narių solidarumo principas. Naujosios ES narės, parėmusios 2003 m. JAV karinę invaziją į Iraką, parodė, jog nesiruošia būti paklusnios Sąjungos senbuvių valios vykdytojos.
Berlyno ir Paryžiaus vertinimu, naujosios ES narės (ypač Lietuva ir Lenkija) tapo „antieuropietišku“ elementu, tarnaujančiu JAV. Bijoma, jog Turkijos priėmimas į ES proamerikietiškas jėgas dar labiau sustiprins ir galingosios Sąjungos viziją pavers utopija.
Kokie šiandien turėtų būti Lietuvos žingsniai tam, kad pernelyg nenutoltume nei nuo ES, nei nuo JAV? Svarbu pastebėti, kad nutolimas nuo JAV ir/ar ES Lietuvą paliktų pilkojoje zonoje. Kiltų reali grėsmė, jog po kurio laiko iš pilkosios zonos patektume į Rusijos įtakos sferą.
Pirma, Lietuvai šiandien reikėtų peržiūrėti savo užsienio politiką ES senbuvių atžvilgiu. Visiškai neprotinga eiti į konfrontaciją su Berlynu ir Paryžiumi. Lietuva dėl savo pernelyg proamerikietiškos politikos ir Berlyno-Paryžiaus ambicijų nepaisymo jau yra patekusi į ES senbuvių nemalonę. Tai liudija:
a) šalies nepriėmimas į eurozoną;
b) pasirodę pranešimai apie tai, kad Lietuva 2007 m. gali nepatekti į Šengeno erdvę;
c) aukšto rango ES senbuvių atstovų nedalyvavimas Lietuvos užsienio politikos formuotojų organizuojamuose renginiuose.
Santykių su ES senbuvėmis gerinimas galėtų prasidėti nuo Prancūzijos ir Vokietijos įtraukimo į Lietuvos naujos branduolinės jėgainės statybas.
Antra, XX a. istorija liudija, jog Lietuva gali būti nepriklausoma valstybe tik tol, kol jos egzistavimas yra naudingas didžiosioms pasaulio galybėms. Šiuo atveju turėtų būti išnaudojama Lietuvos kaip ekonominio-energetinio tilto tarp Vakarų ir Rytų Europos pozicija.
Taip pat kur kas daugiau dėmesio reikėtų skirti Lietuvos, kaip postsovietinės erdvės ekspertės, įvaizdžio gerinimui. Tam reikalingi stiprūs analitiniai centrai, galintys teikti tikrai aukštos kokybės intelektualinį „produktą“.
Svarbu pastebėti, kad Lietuvai, siekiančiai būti naudingai ES ir JAV, būtinas normalus/konstruktyvus bendradarbiavimas su Rusija. Kol nebus normalių santykių su Rusija, tol bus neįmanoma realizuoti nei Lietuvos kaip ekonominio-energetinio tilto, nei Lietuvos kaip postsovietinės erdvės ekspertės idėjų.
Iš esmės ir ES senbuvės, ir JAV (nepaisant kai kurių retorikos viražų, tokių kaip D.Cheney kalba Vilniaus forume) su Maskva siekia palaikyti normalius, nekonfliktiškus santykius. Lietuvos viešojoje politikoje vis prasiveržiantis rusofobiškumas dėl to komplikuoja ne tik santykius su Rusija, bet ir trikdo mūsų partnerius Vakaruose.
Afišuojamas rusofobiškumas galiausiai pasitarnauja tiems Rusijos politiniams sluoksniams, kurie Lietuvą nori matyti savo įtakos sferoje. Nuolatiniai Vilniaus kivirčai su Maskva ES senbuvėms ir JAV gali atrodyti kaip Lietuvos nesugebėjo pritapti prie Vakarų pasaulio įrodymas.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt