Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Verslo įvaizdis užsienyje


Rusijoje svarbiausia – nepamiršti pagirdyti darbininkų  
Marius Jokūbaitis, Dienraštis "Lietuvos rytas", 2006 08 21 
Kaliningrado srities lyderiai
Lietuviai verslininkai Kaliningrade išlaikė pasitikėjimo egzaminus. Tautiečių valdomos bendrovės šiame krašte – rinkos lyderės. Kas kokybiškiausiai stato namus ir tiesia kelius? Kas sukūrė vienintelę Kaliningrade padažų imperiją? Kas tapo didžiausiu darbdaviu Sovetske ir atidarė pirmąjį srityje šiuolaikinį banką su stiklinėmis pertvaromis? Vasarą tenka gerokai pasukti galvą, kur rasti naujų darbuotojų, mat šiuo metu dalis jų nieko nepaaiškinę išeina iš darbo. Bent kiek verslu besidomintis kaliningradietis žino, kad į šiuos klausimus tėra vienas atsakymas – lietuviai. Mūsiškiai – vieninteliai užsieniečiai, kurie taip sėkmingai prisiderino prie Kaliningradoo verslo sąlygų ir tik šiam regionui būdingos specifikos bei darbo rinkos.
Vilioja nemokama sriuba
„Lietuvos ryto“ žurnalistai „Vičiūnai-Rus“ gamykloje Sovetske apsilankė pietų metu. Darbininkai su pasigardžiavimu šliurpė sriubą. Lietuvių įkurtoje įmonėje pluša 1500 žmonių. Verslininkai iš Lietuvos nusprendė juos kasdien maitinti nemokamai. „O kas mums liko? Juk gavę algas dalis jų prageria, po to neturi net už ką pavalgyti visą mėnesį. Mes bent jau jiems garantuojame maitinimą“, – sako „Vičiūnai-Rus“ bendrovės generalinis direktorius Gerimantas Stonkus. Negana to, darbininkai naudojasi nemokama sporto sale, įvairiomis lengvatomis, čia pat budintis gydytojas nemokamai konsultuoja. Be to, visi gauna naujus drabužius, o atokiau gyvenantys atvežami ir parvežami. Žinoma, už dyką. Visa tai – lietuvių dovana darbininkams. O lepinti nušiurusio ir skurde besimurdančio Sovetsko gyventojus reikia. Kitaip teks žuvies pirštelius gaminti pačiam.
Žmonės grįš po bulviakasio
Nors „Vičiūnai-Rus“ įmonėje darbininkai gauna didžiausius atlyginimas mieste, Sovetsko gyventojai nėra linkę branginti savo darbo vietų. Lietuviams vadovams vasaromis tenka gerokai pasukti galvą, iš kur gauti naujų darbuotojų. Mat šiuo sezonu dalis jų nieko nepaaiškinę išeina iš darbo. „Tačiau jie sugrįžta rudenį, kai nukasa bulves. Neabejoju, kad rudenį jie jau vėl bus pas mus. Bet mums dirbti reikia ir šiandien“, – pasakojo bendrovės generalinis direktorius.
Darbininkų nepakanka
Anksčiau darbe pasirodę išgėrę darbininkai būdavo tuoj pat atleidžiami be galimybės sugrįžti į įmonę. Tačiau šiandien tokią griežtą tvarką lietuviams teko atšaukti. Iš darbo atleidžiama, bet paliekama galimybė grįžti. „Vičiūnų grupės“ vadovai Sovetsko valdžios koridoriuose – itin gerbiami. Lietuvių sukurta įmonė yra kone didžiausias darbdavys šiame srities mieste. Tačiau 1500 darbininkų aiškiai nepakanka norint plėsti gamybą. „Norėtume jau šiandien įdarbinti dar 300 žmonių, bet jų neįmanoma rasti. Ieškome darbininkų visuose aplinkiniuose kaimuose ir miesteliuose, kabiname skelbimus. 30 kilometrų spinduliu atvežame ir parvežame darbininkus nemokamai“, – pasakojo bendrovei vadovaujantis G.Stonkus. Lietuviai turi planų statyti dar vieną gamyklą Sovetske. Verslininkai jau nusipirko sklypą. Tačiau kol neaišku, kas dirbs, tenka palūkėti.
Geriausia Sovetsko įmonė
G.Stonkaus darbo kabinete ant sienos kabo miesto vadovų įteiktas geriausio įmonės vadovo Sovetske diplomas. Tai nestebina, nes lietuvių bendrovė Sovetske – vienintelė, turinti leidimą eksportuoti produkciją į ES šalis. Lietuvių įmonė gamina žuvies pirštelius, krabų lazdeles ir juos eksportuoja į Rusiją, kitas NVS šalis. Paklausa – milžiniška, būtų galima parduoti kur kas daugiau, tačiau nėra kam dirbti.
Statybininko diena – šventa
ravėręs gerai žinomos Kaliningrade statybų bendrovės „Roslitstroj“ duris, iškart užuodi šašlykų kvapą. Susirinkę statybininkai, suvirintojai ir kiti statybos specialistai nekantriai laukia, kada bendrovės vadovas Stanislovas Jucius pasakys kalbą. Bus duota komanda atkimšti degtinės butelius, o armėnas jau ką tik baigė kepti pagal savo receptą dešimtis kilogramų šašlykų. Lietuvio vadovaujami darbininkai tądien šventė Statybininko dieną.
Alga – tik po šventės
Po S.Juciaus emocingos kalbos, priminusios scenas iš filmų, kai mūšio vadai įkvėpdavo visą armiją, įteikiami vokai. „Čia – nedidelės premijos ilgiausiai dirbantiems žmonėms. Atlyginimo jie šiandien tikrai negaus“, – į šventę patekusiam „Lietuvos ryto“ korespondentui pašnibžda S.Jucius. Nušiurusio ir skurde besimurdančio Sovetsko gyventojus reikia lepinti. Kitaip žuvies pirštelius teks gaminti pačiam. Bet juk šiandien algų diena, ką darbininkai pasakys namiškiams? „Būtent dėl namiškių su jais ir buvo iš anksto susitarta, kad šiandien atlyginimo negaus. Pinigus jie gaus po šventės, kai sugrįš į darbą. Kaip manai, ką jie namo parneštų šiandien?“ – šnibžda „Roslitstroj“ vadovas.
Garsėja kokybiška statyba
Kietą, griežtą, bet teisingą žemaitį S.Jucių čia visi labai gerbia. 150 įmonės statybininkų sako tostus šventės metu. Vyrai skiria lietuviui įvairiausias liaudiškas dainas. Tiesa, anksčiau S.Juciaus įmonėje 90 proc. statybininkų buvo lietuviai, dabar likę tautiečiai tik vadovai – visi kiti emigravo. Kaliningrade atvirai kalbama – jei pirkai butą S.Juciaus darbininkų pastatytame name, dėl kokybės būk ramus. Tačiau parduoti butų labai neskubama – laukiama, kol dar labiau kainos šoktelės. Milžiniškos butų paklausos nemažina tai, kad bankų paskolų metų palūkanos siekia 10 procentų ir daugiau. Beje, lietuvių įmonė dabar stato pirmąjį daugiabutį Kaliningrade su požemine automobilių stovėjimo aikštele.
Pas šeimą – savaitgaliais
Kelių lietuvių valdoma įmonių grupė stato ne tiktai gyvenamuosius, bet ir komercinės paskirties statinius. Be to, grupės įmonės prekiauja statybinėmis medžiagomis. Namų statybai naudojamos Lietuvoje pagamintos medžiagos. Jei kas nors nori įsitikinti jų kokybe, siunčiami apžiūrėti neseniai pastatytų namų. Namų fasadai išpuoselėti naudojant lietuviškas medžiagas. Kaliningrado valdžia tik lietuvio kompanijai pavedė pastatyti milžinišką tuberkuliozės dispanserį, muitininkams skirtus namus. Kaliningrado naftininkai banko statytoju taip pat nedvejodami išsirinko lietuvio valdomą bendrovę. 15 metų S.Jucius gyvena Kaliningrade, visą šį laiką savo šeimą mato tik savaitgaliais. „Taip, dėl šio verslo mano šeima mane mato retai ir dėl to kenčia“, – skėsteli rankomis S.Jucius.
Banko klientai nustemba
Kaliningradiečiai, užsukę į ką tik pradėjusį veikti naują „Hansabanko“ filialą, gerokai nustemba. Banke – tik stiklinės pertvaros, jokių grotuotų langų, kampuotų vyrukų su automatais rankose. O būtent tai būdinga Rusijos bankams. Visas fasadas – stiklinis, primenantis šiuolaikinius dangoraižius. Plačioje ir pilkoje Maskvos gatvėje statinys – lyg kokia Vakarų oazė. Beje, Maskvos gatvę ką tik naujai nutiesė taip pat lietuviai. „Hansabankas“ Kaliningrade – vienintelis užsienio kapitalo bankas. Bankų grupės savininkams švedams reikėjo išsirinkti valdytoją. Jie be dvejonių paskyrė dirbti Vytautą Bučiūną – jauną ir energingą lietuvį.
Tenka laikytis rusų tvarkos
„Hansabanko“ Kaliningrado regione vadovas vedžioja po savo valdas. Bankas niekuo nesiskiria nuo filialų Lietuvoje. Tiesa, statant ir įrengiant pastatą reikėjo griežtai laikytis Centrinio Rusijos banko įvestos tvarkos. Todėl grynųjų pinigų operacijos atliekamos už uždarų durų, o klientą ir darbuotoją skiria, ko gero, nesusprogdinama stiklo siena. Maloni apsauga čia tave pasitinka tik įžengus. Pakilę į verslo klientų aukštą dalis klientų čia dar turi pasirašyti apsaugos knygoje – kaip įeidami į kokį svarbų objektą. „Nieko nepadarysi – tenka laikytis Rusijos įstatymų. Tačiau mes bent jau nusprendėme statyti stiklines, o ne mūrines sienas. Tai leidžiama. Tenka apsaugos darbuotojus raminti, nes Rusijoje jie sau daugiau leidžia“, – pasakoja V.Bučiūnas.
Padažų karalius – lietuvis
Kai lietuvis Arūnas Pauliukaitis pradėjo verslą Kaliningrade, čia veikė 4 padažų gamyklos. Šiandien liko tik viena, valdoma A.Pauliukaičio. „Konkurentus nugalėjome savo produkcijos kokybe. Iš pat pradžių stengiausi viską daryti taip, kaip ir Lietuvoje. Todėl dabar likome čia vieninteliai gamintojai“, – sakė bendrovės „Kaliningrado padažai“ direktorius A.Pauliukaitis. Lietuvis pastebėjo, kad čia geriausiai perkami aštrūs padažai su įvairiais priedais. Lietuvio bendrovė dabar užima 58 proc. vietos rinkos.
Nori kurti verslo inkubatorių
Srityje dirbantys tautiečiai – vieningi. Kas kelios savaitės jie susitinka, nes įsteigė lietuvių verslininkų Kaliningrade klubą. „Jeigu nebūtume vieningi, tokių rezultatų nebūtų. Todėl mus gerbia ir Kaliningrado valdžia“, – sakė klubui vadovaujantis S.Jucius. Ar verslo sąlygos, Kaliningrado specifika nekelia grėsmės lietuvių bendrovėms? „Problemų visur yra. Bet visada sakiau – reikia prisitaikyti prie šalies, kurioje gyveni ir kuri verslą, sąlygų. Nereikia eiti prieš srovę“, – tvirtino S.Jucius. Anksčiau darbe pasirodę išgėrę darbininkai būdavo tuoj pat atleidžiami be galimybės grįžti į įmonę. Šiandien tokią tvarką lietuviams teko atšaukti – iš darbo atleidžiama, tačiau paliekama galimybė grįžti. Lietuviai verslininkai tikisi gauti ES paramą, sukurti verslo inkubatorių, kuriame lietuviai galėtų pradėti kurti verslą be jokių mokesčių, čia norima įrengti konferencijų salių. Statistikos duomenimis, Kaliningrade įregistruota daugiau kaip 600 lietuviško kapitalo įmonių. Tačiau realiai veikiančių – iki 50.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt