Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Lietuva tarptautinėje arenoje


Ar teroro grėsmė tolima Lietuvai?  
Aleksandras Matonis, Dienraštis "Lietuvos rytas", 2006 08 12 
2001 metų rugsėjo 11-oji, kai „Al Qaeda“ užgrobti reisiniai lėktuvai įsirėžė į dangoraižius dvynius Niujorke, Pentagono pastatą Vašingtone, o vienas sudužo Pensilvanijos laukuose, nesmogė lietuviams, kaip tautai. Nepareikalavo Lietuvos gyventojų aukų ir kiti pasaulyje nugriaudėję teroro aktai – sprogdinimai Madride, Londone. Iki šiol palyginti sėkmingos buvo ir Lietuvos karių misijos konfliktuose, kurie kilo kaip „pasaulinio karo su terorizmu“ dalis. Vis dėlto ši data nepraėjo be pasekmių lietuviškam kraujui. Neabejotinai jo turintis Niujorko paramedikas Ch.Sereika, traukęs iš rūkstančių Pasaulio prekybos centro griuvėsių nukentėjusiuosius, kenčia nuo potrauminio streso. Jo žygdarbis atspindėtas naujajame, šią savaitę didžiuosius ekranus Amerikoje išvydusiame režisieriaus O.Stone'o filme „Pasaulio prekybos centras“. Filme, kuris sukurtas pašlovinti pasiaukojusius gelbėtojus, figūruoja tikros pavardės. Buvę policininkai, ugniagesiai ir gelbėtojai konsultavo režisierių, bet netruko nuo jo atsiriboti, apkaltinę iškreipiant tragedijos vaizdą. Prieštaringi vertinimai – puiki filmo reklama. Juolab kad nė vienas „didžiojo sąmokslų atskleidėjo“ O.Stone'o filmas nepraėjo be jų. Teroro grėsmė, Lietuvoje atrodanti ir pernelyg dramatiška, ir tolima, šiandien Europoje vėl dėmesio centre. Britų policijos ir žvalgybos pranešimas apie atskleistą teroristinį sąmokslą, kuriuo siekta ore susprogdinti keliolika į Jungtines Valstijas skrendančių lėktuvų, tiesiogiai ir netiesiogiai palietė šimtus tūkstančių žmonių. Atšaukta ar atidėta ne tik dešimtys britų avialinijų, bet ir kitų šalių oro bendrovių skrydžių į JAV. Oro uostuose – nervai, spūstys, baimė. Dalis teroristų tikslų pasiekta: suardyta civilizuotame pasaulyje veikianti kasdienė tvarka, patirta milijonai eurų nuostolių. Kitame pasaulio kampe – Pažadėtojoje žemėje – vyksta nuožmus karas. Izraelio valstybė, gindama teisę išlikti, pamindama analogišką libaniečių teisę, kovoja su šią teisę neigiančiais religiniais fanatikais. Tuos fanatikus materialiai remia Iranas ir Sirija, o morališkai – Rusija. Juk formaliai „pasauliniame kare su terorizmu“ dalyvaujanti Rusija į savąjį teroristinių organizacijų sąrašą neįtraukė nei „Hamas“, nei „Hezbollah“. Esą šios organizacijos nekelia grėsmės Rusijai. Pravartu prisiminti, kad nuo ketvirtadalio iki trečdalio Izraelio gyventojų – išeiviai iš buvusios Sovietų Sąjungos. Jei Rusija gintų savo buvusius ar esamus tautiečius Izraelyje taip, kaip ji tai daro ES narėje Latvijoje, už šimtus teroro aktų atsakingos „Hamas“ atstovai, laimėję rinkimus Palestinoje, nebūtų stovėję ant raudono kilimo Kremliuje. Tarptautinės diplomatijos paradoksai ar didžiavalstybinės politikos dvejopi standartai? Karas Libane įsiplieskė atsakant į teroristinės grupuotės „Hezbollah“ įvykdytą išpuolį – dviejų žydų kareivių pagrobimą. Dabar koviniai veiksmai vyksta pagal tam tikrą logiką. Naikinami atskiri teroristai, pasipriešinimo židiniai, sandėliai, „Hezbollah“ vadavietės, tačiau operacija turi valstybinę filosofiją: grąžinkit pagrobtus karius, ir karas liausis. Ilgalaikės demokratijos ir taikos sąlygomis gyvenančios valstybės turi ko pasimokyti iš nuolat kariaujančio Izraelio. Šiai šaliai svarbus kiekvienas jos pilietis. Jis nepaliekamas likimo valiai, net jeigu išlaisvinimas gali sukelti sunkių tarptautinių pasekmių. Žiauriame kare, kuriame labiausiai kenčia taikūs gyventojai abiejose šalyse, niekas iš šalies negali nustatyti žydų valstybės būtinosios ginties (ar būtinojo puolimo?) ribų. Izraelis kovoja ne su Libanu, kaip valstybe, o su jame pasklidusiais „Hezbollah“ kovotojais. Jie, nors ir atstovaujami Libano parlamente, vis dėlto nėra prigimtinė šios šalies dalis. „Hezbollah“ – Irano ir Sirijos politinis-teroristinis produktas, dirbtinai įdiegtas Libane pasinaudojant šalies gyventojų nepasitenkinimu dėl Izraelio okupacijos. Artimųjų Rytų konflikto užburtame rate, kur senų priežasčių pasekmės vėl gimdo priežastis, sunku ieškoti sprendimų. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos penketas įklimpo net ne taikos, o paliaubų formulės paieškose. Vėl išryškėjo priešprieša tarp Vašingtono ir Paryžiaus, o tai grasina dar vienu interesų takoskyros stiprėjimu. Izraelio karo Libane neįmanoma malšinti atskirai nuo Irano branduolinės problemos, konflikto Irake, terorizmo ir kitų regioninių problemų. Artimieji Rytai nepajėgūs išspręsti jų nei patys, nei su tarptautinių organizacijų pagalba.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt