Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Lietuva tarptautinėje arenoje


Ar Azija ateis prie Lietuvos sienos?  
Osvaldas Aleksa, Savaitraštis „Veidas“, 2006 08 10 
Amerikiečių analitikai prognozuoja, jog Kinijos ir Rusijos sąjunga gali tapti pagrindiniu Vakarų priešu
...2015 metų vasara. Kinija skaudžiai kenčia dėl Aziją ištikusios ekonomikos krizės. Bankai sukčiauja, firmos skelbia bankrotus, gausėja korupcijos skandalų, juanis šuoliais devalvuojamas. Kinijos miestus užlieja stichiškų protestų banga. Įtūžusios minios užvaldo gatves ir valdžios pastatus. Tarp darbo, būsto, socialinės apsaugos ir kovos su korupcija reikalavimų pasirodo politinių lozungų: "Laisva spauda!", "Kinai nori demokratijos!". Miestus apsupa kariuomenė. Pekino URM atstovas spaudai pareiškia, jog neramumus kurstančios Amerikos ir Taivano žvalgybos. Po savaitės Taivano prezidentą pakerta sąmokslininko kulka. Taipėjuje valdžią ima kariuomenė, mėgindama sutramdyti chaosą. Naktį pasaulio informacinių agentūrų kompiuteriai priima sensacingą komunikatą: Taivanas paskelbia nepriklausomybę! Taivano generolai ir politikai vieningai tam prieštarauja, bet sunku susigaudyti, kas iš tikrųjų dedasi saloje - informacijos tinkluose vyksta paslaptingos avarijos, daugelyje miestų nėra elektros. JAV prezidentas Arnoldas Schwarzeneggeris perspėja Kiniją nepulti Taivano ir siunčia septintąjį laivyną į Taivano sąsiaurį. Pekinas tvirtai atsako: "Kinijos Liaudies Respublika nedvejos atremti Amerikos imperialistinių jėgų ir Taivano separatistų". Dar nespėjus atplaukti amerikiečiams Kinijos povandeniniai laivai apsupa Taivaną, karo laivynas užminuoja uostus ir perspėja, kad kiekvienas svetimas laivas arba lėktuvas, kuris prisiartins per 600 mylių iki salos, bus sunaikintas. Taipėjaus valdžia gauna ultimatumą: kapituliacija arba "prisijungimas prie tėvynės" autonomijos pagrindais kaip Honkongas. Tačiau reikalavimai iš jėgos pozicijų rikošetu kerta propekiniškai frakcijai Taipėjuje. Taivanas siūlo Pekinui nutraukti blokadą ir pradėti derybas. Kinai atsako ataka: virš salos sprogsta elektromagnetinės bombos, paralyžuodamos Taivano vadovavimo ir ryšių sistemas, į aerodromus ir uostus krinta raketų lietus. Viena raketa numuša aukščiausio pasaulyje statinio, "Taipei 101", strėlę. Taivaniečiams tai didžiausias pažeminimas. Pekinas kartoja ultimatumą. Baltuosiuose rūmuose karštligiškai tariamasi, kaip reaguoti į agresiją. JTO tyli, Europos vyriausybės pasmerkė Pekiną, bet neskuba imtis veiksmų. Zonduodami Kinijos ryžtą amerikiečiai Taivano link pasiunčia fregatą. Pekinas iššauna raketą, kuri akivaizdžiai pralekia virš fregatos, bet perspėjimas aiškus: 'Traukitės iš kelio". Po šito incidento A.Schwarzeneggeris pareiškia, kad JAV gins Taivaną. Amerikiečių raketos sunaikina kelis kinų laivus. Pekino atsakas - tai baisiausias košmaras: iš povandeninio laivo paleista raketa su branduoline galvute pataiko į lėktuvnešį "USS Kitty Hawk", raketos skrenda į amerikiečių bazes Guarne ir Havajuose.
Pigi tekstilė ir atominės bombos
Šiandien nėra pagrindo bijoti, kad staiga prasidės Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) ir JAV karas. Bet ateityje būtina numatyti tokią siaubingą perspektyvą, nes tai vienintelis didysis karas, galintis kilti prieštaringame pasaulyje. JAV šiandien vienintelė supervalstybė. Kinija siekia tokio paties vaidmens. Jungtinės Valstijos savo karine galia dominuoja Ramiajame vandenyne ir Pietryčių Azijoje, t.y. natūralios Kinijos ekspansijos plotuose. Prieš dešimtį metų dar buvo juokaujama, kad invazija į Taivaną atrodytų taip: milijonas kinų kareivių plaukia per 130 kilometrų pločio sąsiaurį. Šiandien niekas nebejuokauja: pernykštis Pentagono pranešimas apie Kinijos armijos padėtį aiškiai sako, kad ginkluodamasi Kinija jau įgijo karinę persvarą prieš Taivaną. Amerikiečių ginkluotė nebeužtikrina saugumo. Į salą pernai buvo nutaikytos 725 artimo nuotolio raketos. Pekinas turi daugiau kovinių lėktuvų, o karo laivynas pajėgus ne tik blokuoti Taivaną, bet ir perkelti per sąsiaurį ištisą pėstininkų diviziją, 10 tūkst. karių. Bet kuriuo momentu kinai galėtų įvykdyti greitą ir masišką invaziją, o to anksčiau nesitikėta. Supervalstybių konfrontacijos šmėklą atitolina abiejų šalių ekonominiai ryšiai. Kinija - ketvirtas JAV prekybos partneris. Štai pavyzdys, verčiantis susimąstyti: 70 proc. prekių didžiausiame Amerikos mažmeninės prekybos tinkle "Wal-Mart" pagaminta Kinijos fabrikų. Kinija turi JAV vyriausybės obligacijų, vertų 230 mlrd. dol., už kurias tik 2004 m. susižėrė beveik 10 mlrd. dol. Be ekonominių pasekmių, karinis konfliktas sukeltų ir kitokių problemų: pavyzdžiui, kaip reaguotų du milijonai kinų, gyvenančių Jungtinėse Valstijose? Antra vertus, praėjusią vasarą generolas Zhu Chenghu, Kinijos armijos strateginių studijų instituto direktorius, pagrasino: jeigu JAV išdrįstų ginti Taivaną, Kinija užmėtytų šimtus Amerikos miestų atominėmis bombomis. Pekino valdžia atsiribojo nuo šio pareiškimo ir užtikrino, kad tai neoficiali vyriausybės nuomonė, nes jos ketinimai taikūs. Deja, Kinijos karinių pirkimų analizė rodo, jog lėšos skiriamos ne teritorinių vandenų apsaugai. O generolas negavo net pastabos. "Šiuo metu Kinijos armija yra vienintelė kariuomenė pasaulyje, rengiama kovoti su JAV. Jeigu kinai laikysis to kurso, mums grės toks pat pavojus kaip kadaise iš SSRS", - teigia Arthuras Laudetas, Pensilvanijos universiteto tarptautinių santykių profesorius. Šitoks perspėjimas skamba ir Pentagono pranešime. JAV pavydžiai saugo savąją supervalstybės poziciją, bet vis aiškiau supranta, jog viena Amerika neužtikrins karinės atsvaros Kinijai, kuri tuojau įsitikinusi.
Susibroliavo slibinas ir lokys...
Kai kuriuose Rusijos Tolimųjų Rytų regionuose kinai jau sudaro 10-20 proc. gyventojų. Visoje Rusijoje jų gali būti apie 3,5 mln. Kinų imigracija, bauginanti daugelį rusų, mažina darbo rankų deficitą. Kremlius net svarstė galimybę planingai apgyvendinti kinus ir juos asimiliuoti. Draugystė su Kinija taip pat padeda Rusijai atgauti buvusią imperijos poziciją. 145 milijonų federacija nesukelia pasauliui jos taip trokštamos pagarbos, bet susibroliavusi su milijardine komunistinės Kinijos galybe atrodo grėsmingiau. Savo ruožtu Kinijai reikia žaliavų. Rusija - nuolatinis ir nesibaigiantis jų šaltinis, todėl mielai sudaromas tandemas. Bendradarbiavimą su Pekinu Rusija išnaudoja Vakarams šantažuoti. "Perpildėme Europą žaliavomis, o kiekvienas ekonomikos vadovėlis moko, kad per dideli pristatymai numuša kainą, - šį pavasarį "Nezavisimaja gazeta" puslapiuose dėstė Semionas Vainštokas, "Transneft" koncerno, kuris kontroliuoja Rusijos vamzdynus, vadovas, dar pridūręs: - Kai tik pradėsime tiekti Kinijai, Pietų Korėjai, Australijai ir Japonijai, žaliavos iškart dings iš mūsų kolegų europiečių rankų". "Gazprom" taip pat paskelbė, kad galėtų iš dalies prisukti kraną Europai. Tokie grasinimai suaktyvina prorusišką lobį Europos Sąjungoje, labiausiai Vokietijoje. Tos šalies verslininkai neseniai darė spaudimą Angelai Merkei, kad atvirai nekritikuotų Rusijos ir nesukeltų žaliavų krizės. Tačiau daugelis analitikų abejoja grasinimų rimtumu. Tarptautinės energijos agentūros vertinimu, bendras Kinijos ir Indijos dujų poreikis 2030 m. nepasieks net šeštadalio Vakarų Europos poreikių. Pasiryžusi broliautis su Kinija, Maskva negali nesuprasti, jog žengia itin plonu ledu. Gegužės mėnesį Pentagonas paskelbė, kad pastarąjį dešimtmetį 95 proc. ginklų Kinija pirko iš Rusijos. Kinai perka naikintuvus "Su-27" ir "Su-3.0", raketas "žemė -oras", transporto lėktuvus "11-76", povandeninius laivus, priešlaivines raketas ir kitos ginkluotės gatavus komponentus. Prieš ką jie bus panaudoti? Vašingtono atsakymas vienareikšmis: prieš Taivaną. Praėjusiais metais rusai ir kinai surengė bendrus manevrus, šturmavo neva teroristų užgrobtą salą. Keletas blaiviai protaujančių žmonių Maskvoje paklausė: kas bus, jeigu Rusijos apginkluota Kinija kada nors nukreips didžiausią pasaulio kariuomenę prieš šiandieninę partnerę? Sutikimas parduoti naujausią technologiją silpnina Rusijos gynybinį potencialą, o atsisakymas galėjo išstumti Rusiją iš Kinijos ginklų rinkos. Karinis lobis nugalėjo. Rusija pardavinėja viską, ką turi geriausio, ir meldžiasi, kad po kelerių metų Kinija vis dar būtų ištikima sąjungininkė. Jeigu sąjunga tęsis, Vakarams gresia naujas šaltasis karas. Amerikiečių analitikas Robertas Kaganas prognozuoja, kad Kinijos ir Rusijos sąjunga pakeis buvusį Rytų bloką ir "Al Qaedą", t.y. taps pagrindiniu Vakarų priešu. "Jeigu Kinija ir Rusija taps absoliutizmo bastionais ir tuo pat metu pergyvens ekonomikos pakilimą, sunku tikėtis, kad pritartų vakarietiškai doktrinai ir atsisakytų autoritarinio valdymo. Priešingai, darys tai, ką visada daro esant absoliutizmo režimui: kovos su liberalizmo ekspansija", - rašo R.Kaganas. Tos kovos pradžią matome šiandien. Kaip kitaip paaiškinti neslepiamas Rusijos ir Kinijos simpatijas autoritariniams režimams Baltarusijoje, Sudane, Irane ar Zimbabvėje? Tačiau autoritariniams režimams būdinga ir stipri tendencija konfliktuoti tarpusavyje. Ar Rusija ir Kinija išlaikys bendrą frontą? O gal ims viršų priešingi interesai - pavyzdžiui, klausimas, kam turėtų priklausyti Sibiras?
Būsimoji atsvara NATO
Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (SCO) susikūrė 2001 m., nors jau anksčiau vadinamasis Šanchajaus penketukas (Rusija, Kinija, Kazachstanas, Kirgistanas ir Tadžikistanas) glaudžiai bendradarbiavo. Iš pradžių buvo laikomasi vienos iš daugelio regioninių iniciatyvų ekonominiams kontaktams stiprinti. Šiandien "šanchajiečiai" demonstruoja dideles politines ir karines ambicijas. Ir kinai, ir rusai neslepia tikslo - išstumti amerikiečius iš Centrinės Azijos. Jeigu pasiseks, ateinančiais metais ketina prididėti Mongolija, Iranas, Pakistanas ir Indija, taigi SCO priklausytų keturios atominės valstybės (Rusija, Kinija, Pakistanas, Indija) ir potenciali penkta - Iranas. Kinijos generolas Liangas Guanglie po pernykščių dvišalių manevrų neslėpė organizacijos supervalstybinių ambicijų: "Ji padės saugoti taiką bei stabilumą regione ir pasaulyje". Beje, ir Rusijos, ir Kinijos armijos manevruose naudojo lėktuvus "Tu-95MS" ir "Tu-22M3", gabenančius atomines bombas. Šanchajaus paktas tikriausiai ne iš karto taps priešiškas NATO. Pirmiausia stengsis sukurti stiprią poziciją. Tačiau amerikiečiai mato kylančią grėsmę. Jau kalbina Japoniją ir Australiją kurti regioninę atsvarą SCO. Neseniai įvykusio Aleksandro Lukašenkos vizito į Kiniją metu, vakariečių nuostabai, aptarinėta galimybė prie SCO prisidėti Baltarusijai. Jeigu tai įvyktų, Lietuvos ir Baltarusijos siena taptų riba, skiriančia dvi galingas karines sąjungas.
Cengaišeko sala
Formaliai Taivanas niekada neatsiskyrė nuo Kinijos ir nėra nepriklausoma valstybė. 1949 m. už 130 km esančioje saloje įsikūrė Mao Ceduno komunistinės armijos nugalėtas maršalas Čengaišekas, Kinijos vyriausybė ir du milijonai pabėgėlių. Salos sostinė Taipėjus buvo pa skelbta laikinąja Kinijos Respublikos sostine, o susikūrusi Kinijos Liaudies Respublika pavadinta "komunistų maištu". Vakarai ilgą laiką pripažino tokią padėtį. Salos lyderiai, atstovaujantys visai Kinijai, dalyvavo JTO Saugumo Taryboje. 1972 m., kai Vašingtonas suartėjo su Pekinu, Vakarai atsisakė pripažinti Kinijos Respubliką ir užmezgė santykius su Pekinu. Tačiau 26 šalys dar palaiko santykius su Taivanu, o daugelis kitų saloje turi neoficialias ambasadas, vadinamas kultūros ar prekybos centrais. Pastaraisiais metais 23 mln. gyventojų turinčiame Taivane stiprėja nepriklausomybės nuotaikos. Milijardinė Kinija kategoriškai tam priešinasi. Neatsisakoma galimybės panaudoti jėgą, jei būtų paskelbta Taivano Respublika.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt