Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Lietuva tarptautinėje arenoje


„Ubagai” – kad neprarastume valstybės 
Indrė Makaraitytė, Savaitraštis „Atgimimas”, 2006 07 14 
Autorė gvildena ginčą, ar verta veltis į Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos demokratizacijos kančias
Pastaruoju metu itin pagausėjo prieštaringų diskusijų dėl Lietuvos užsienio politikos. Sutarčių pasirašinėjimu su „ubagais”, užuot rimtai dirbus su Europos Sąjunga, iš kur į Lietuvą plaukia milijardai, Lietuvos užsienio politikos strategus apkaltino į Europos Komisiją skirta Dalia Grybauskaitė. Toks mūsiškių neapdairumas esą Lietuvą netgi izoliuoja. Gal tikrai? Juk visai netrukus po D.Grybauskaitės pareiškimo antrą kartą savo vizitą Lietuvon nukelia Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barosso. Keliems mėnesiams vizitą atidėjo ir dar vienas komisaras – Jose Almunia. Užsienio reikalų ministerija bei Seimo užsienio politikos strategai ginasi ir sako, kad D.Grybauskaitė visiškai neteisi ir kad mūsų užsienio politika yra subalansuota. Įrodymams netgi pasitelkiami skaičiai, kiek buvo vizitų į Rytus ir Vakarus. Tačiau skaičiai skaičiais, o kaip tik būtent Vakarų fronte būta rimtų politinių bei diplomatinių pralaimėjimų. Pirmiausiai Lietuvai buvo neleista įsivesti euro. Negana to, Viršūnių taryboje Lietuvos vadovai nesugebėjo išnaudoti naujųjų ES paramos mūsų pozicijai dėl neteisingo Europos Sąjungos sutarčių interpretavimo ir Mastrichto kriterijų taikymo – jie nėrė į krūmus po kelių griežtesnių senbuvių replikų. Stebėtojai sako, kad šitoks politikų elgesys rodo patirties bendraujant su Vakarų lyderiais patirtį. Yra ir kitokių pavyzdžių. Dabar Europos Sąjungai pirmininkaujanti Suomija, ranka pasiekiama iš Lietuvos, pusmečio darbotvarkėje nekelia nei vieno klausimo, kuris bendrame visos ES kontekste suteiktų naudos Lietuvai: nei transporto plėtros, nei atominės energetikos, nei greitesnio Baltijos šalių įsitraukimo į Europos energetinę erdvę. Be to, Suomija iškėlė prioritetinių santykių su Rusiją klausimą, tai sukėlė daug smalsumo aplinkiniams. Tad gal išties mūsų užsienio politikos akcentai – ne tie? Gal, daug dėmesio skiriant Rytų politikai, palyginti neturtingai šaliai nelieka pakankamai resursų interesams Vakaruose atstovauti?
ES prieš Rytus
Vieni „Atgimimo” kalbinti diplomatai mano, kad balansas yra ir kad sėkmingai dirbama abiem kryptimis, nei vienos neišskiriant. Kiti tvirtina, kad Vakaruose esą buvo daug dirbama, bet ledų atšaldyti naujokių atžvilgiu nepavyko, tad toliau dėti tiek daug pastangų neverta ir reikia ieškoti naujų priemonių. Santykiai su Ukraina, Gruzija, Moldova, jų klausimų kėlimas ir tarpininkavimas juos sprendžiant suteikia Lietuvai svorį. Treti mano, kad Rytų politikoje labai trūksta pragmatizmo ir yra daugiau šnekų nei realių, kad ir nedidelių, darbų, todėl Lietuvos, kaip regiono lyderės, vaidmuo yra ne visai pavykęs. „Kai mes kalbame apie vertybes, net Europa mus girdi”, – sako paskirtasis užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Kiti diplomatai mano tą patį ir kone visi kalbintieji apeliuoja į Lietuvos istorinę patirtį ir kritikuoja tarpukario Lietuvos politikų trumparegiškumą: „Buvo vykdoma „realpolitik”, kitaip tariant, buvo žiūrima, kaip išgyventi čia ir dabar. Bet per tą „realipolitik” mes vos nepraradome valstybės”. Dabar Rytų politika suteikia Lietuvai svorio. Kaip pagal visus požymius maža valstybė Vakarų europiečiams galime būti įdomūs tik turėdami idėjų ir keldami tam tikrus iššūkius – pavyzdžiui, skatindami demokratijos plėtrą į Rytus. Viena vertus, tai vertybinis principas, nes ir mums kažkada tiesė ranką. Kita vertus, tiesė ranką skatinami ir nacionalinio saugumo, ir ekonominių interesų – nestabilūs, nedemokratiški kaimynai niekam nereikalingi. Tikėtis greitos sėkmės Vakaruose – neverta, sako diplomatai. Kiekviena valstybė, ir toji pati Suomija, turi objektyvių interesų. Be to, didelių Vakarų valstybių ekonominės naudos principais grįstų ilgalaikių santykių su Rusija tradicija vargu ar gali būti pakeista per keletą metų. Apskritai, klausia diplomatai, ar, nepalaikydami ryšių su Rytų valstybėmis, tikrai galėtume daugiau pasiekti Vakaruose? O gal yra dar kitaip – tiesiog darbas Rytuose ir Vakaruose yra skirtingas, tad jis skirtingai ir vertinamas. Rytuose už Baltijos valstybių – daugiau nei vienos sėkmės istorijos, ten skurdi visuomenė ir nestabili valdžia. Todėl kiekvienas mūsų vadovų žingsnis yra matomas ir turi tam tikrą, mažesnį ar didesnį, poveikį. Tuo tarpu esą Europos Sąjungoje yra belikusi mechanika, kasdieniai darbai, kurie vieną kartą pavyksta geriau, kitą – prasčiau: „Visai kaip universitete: laikai egzaminą po egzamino ir turi programą. Minimum, kad neišmestų iš universiteto. Maksimum – kad pats universitetas nesugriūtų”.
Politika ar ekonomika?
Petras Vaitiekūnas sako, kad Lietuvos pastangos, jog į Rytus nuo mūsų plėstųsi demokratija, yra vienas pragmatiškiausių interesų, tiesiogiai besisiejančių su ekonominiais Lietuvos interesais. „Baltarusija būtų mūsų galimybių šalis, bet ten nėra demokratijos ir mūsų verslas arba susiduria su didžiuliais sunkumais, arba išvis neina. Apie Ukrainą galima būtų panašiai pasakyti – mes rėmėme demokratinius procesus, nes tik esant demokratinei valdžiai ten laisvai galės veikti mūsų verslas. Kadangi toje pusėje demokratijos dar mažai, mes labai pralaimime”,– sako kurį laiką Baltarusijoje ambasadoriumi dirbęs diplomatas. Po „oranžinės” revoliucijos Lietuvos verslo susidomėjimas Ukraina padidėjo. Ten pajudėjo ne tik statybininkai – šiomis dienomis „Čili” teigia plečianti savo restoranų tinklą būtent Ukrainos kryptimi. Tačiau vienos nuomonės, ar Lietuvos Rytų diplomatiją seka verslas ir ar verslui ji jau padeda, tikrai nėra. Kai kurie kalbinti diplomatai sako, kad Rytų politika vykdoma, keliant politinius – vertybinius, o ne ekonominius tikslus. „Ekonominės naudos iš Gruzijos mes tikrai negalime tikėtis. Šalis per skurdi ir per toli. Tačiau mums ji itin naudinga kaip partnerė. Taip pat ir Ukraina, ir Moldova. Mat su Rusija kuo toliau, tuo sunkiau kalbėtis. Ir Lietuvai tai nepriimtina”.
Ar mechanikos pakanka
„Realybė tokia – Lietuvos Briuselyje dar nėra. Diplomatai dalyvauja derybose, kitoms sritims jiems laiko nelieka. Šitą darbą turi atlikti įvairių institucijų atstovybės: ministerijų, apskričių, įvairių pramonės sričių asociacijų. Šių institucijų atstovai turėtų dirbti su direktoratais ir „stumti” Lietuvai naudingus, reikalingus pasiūlymus, ieškoti partnerių. Kol jų nėra, niekas Lietuvos nemato ir negirdi”, – sako Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo atstovybės Briuselyje vadovas. Vangumas ir nedidelis aktyvumas – ne tik Lietuvos problema. Lietuvos misijos prie Europos Sąjungos vadovas Rytis Martikonis teigia, kad visos naujokės atrodo panašiai. Tačiau tai vargu ar gali būti pasiteisinimas.
Istoriko komentaras
Alfredas Bumblauskas
Diplomatai apeliuoja į LDK laikais aktyviai vykdytą ir pasiteisinusią Rytų politiką. Ar yra analogijų tarp jos ir dabartinės Lietuvos užsienio politikos? Jeigu ir yra analogija, tai tik tuo aspektu, kad ne nuo tuščios vietos šiandien pradedame, nes jokių imperialistinių tikslų Lietuva šiandien tikrai nepuoselėja. Tačiau visai neseniai, tęsiant tradiciją, buvo labai palankiai išnaudoti Lietuvos ir Lenkijos ryšiai. Gal, jei Ukraina bus palanki, tą patį pavyks padaryti Ukrainoje. Gal net Moldovoje, Baltarusijoje. Nors, žinoma, Baltarusija yra daug sudėtingesnis variantas ir šiandien nelabai įmanomas. Mūsų geopolitinis kodas nėra toks sudėtingas. Didžiosioms šalims Rytuose ir Vakaruose Vidurio Europa yra didelė smėlio dėžė. Taip buvo prieš keletą amžių, XX a. pradžioje, taip yra ir dabar. Niekas nepasikeitė. Kai net tokia didelė šalis kaip Lenkija turi proamerikietišką orientaciją, tai šį bei tą rodo.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt