|
|
 |
 Publikacijos apie šalies įvaizdį
|
| Lietuvos pristatymas pasauliui – it laivelis be krypties |
| Sigita Migonytė, Verslo žinios, 2016 04 12 |
| |
| Siekiant populiarinti Lietuvą kaip turizmo kryptį, bus kuriamas Lietuvos turizmo prekės ženklas – konkursą ketinama skelbti netrukus. Išgirdę šią žinią verslininkai primena, kad Lietuvos pristatymas pasauliui iki šiol nesustyguotas, tad kurk nekūręs turistinius ženklus, kol neturime aiškios Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos ir šio darbo koordinatoriaus, Lietuva pasaulyje ir toliau liks mažai žinoma. |
| Šalies įvaizdžio formavimu valstybiniu lygiu pradėta rūpintis beveik prieš 20 metų. Tam tikslui išleidome milijonus, tačiau aiškios vizijos, kas yra Lietuva ir kokią žinutę apie ją norime skleisti pasaulyje, iki šiol neturime. Tiesa, turime Lietuvos prekės ženklą. Ne vienas dar prisimena prieš krizę Lietuvos įvaizdžio formavimo komisijos patvirtintą Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginės rinkodaros kampaniją „Lietuva – drąsi šalis“. Užklupus sunkmečiui, Vyriausybė 2009 m. sustabdė „drąsios šalies“ įvaizdžio koncepcijos įgyvendinimą. „Drąsios šalies“ koncepcijos gimimo laikais už ES lėšas buvo sukurtas ir dabartinis Lietuvos prekės ženklas – iš skirtingų spalvų detalių sudėt?s Lietuvos kontūras, turintis simbolizuoti, kad Lietuva – kontrastinga, dinamiška ir drąsi valstybė. Šis ženklas šiuo metu yra vienintelis oficialus Lietuvos prekės ženklas. 2013 m. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) jį perėmė iš VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir jau keletą metų naudoja šalies turizmo rinkodarai – ženklina leidinius, suvenyrus, plakatus, stendus, naudoja Lietuvos turizmo svetainėje.
Pritemps prie ES priemonių
Ir štai naujiena: VTD artimiausiu metu ketina skelbti konkursą naujam Lietuvos turizmo prekės ženklui sukurti. Perkama bus iš ES lėšų, kokia suma tam numatyta, VTD nutyli. Jurgita Kazlauskienė, VTD direktorė, pabrėžia, kad tai, ką rengiasi pirkti VTD, nėra nei Lietuvos prekės ženklas, nei Lietuvos turizmo prekės ženklas. „Pirksime Lietuvos gamtos ir kultūros paveldą reprezentuojančio turizmo prekės ženklo koncepcijos, logotipo, jo naudojimo gido bei dviejų šūkių sukūrimo paslaugą. Sukurtas prekės ženklas ir bendras stilius komunikacijoje bus naudojami pristatyti Lietuvos gamtos ir kultūros paveldui užsienio ir vidaus rinkoje“, – sako ji. Būtinybę kurti atskirą Lietuvos gamtos ir kultūros paveldą reprezentuojantį turizmo prekės ženklą VTD vadovė aiškina tuo, kad 2014–2020 m. iš ES lėšų VTD užsienyje daugiausia imsis įgyvendinti turizmo rinkodaros priemones, skirtas Lietuvos gamtos ir kultūros paveldui, turistiniams maršrutams ir kultūros keliams, atsakingam turizmui populiarinti. „Kad ES lėšomis įgyvendinamos rinkodaros priemonės būtų veiksmingos, būtina sukurti prekės ženklą ir komunikacijoje naudoti bendrą stilių pristatant Lietuvą kaip unikalią ir patrauklią turistinę valstybę“, – pasakoja ji. Pasak jos, naujo turizmo ženklo prireikė, nes 2007 m. sukurtas „bendras“ Lietuvos prekės ženklas, iki šiol naudojamas VTD, yra valstybės prekės ženklas ir apima ne tik turizmą, bet ir kitas sritis: politiką, užsienio investicijas, eksportą. O perkamasis prekės ženklas bus skirtas populiarinti būtent Lietuvos gamtos ir kultūros paveldui, turistiniams maršrutams, kultūros keliams, atsakingam turizmui, įgyvendinant ES politiką aplinkosaugos, gamtos išteklių darnaus naudojimo ir kultūrinio turizmo srityje“, – aiškina ji. Naująjį ženklą VTD planuoja naudoti kaip ES projektų viešinimo priemonę įgyvendinant turizmo rinkodaros priemones Lietuvos ir užsienio rinkose – dalyvaujant tarptautinėse turizmo parodose, leidžiant leidinius, įgyvendinant e. rinkodaros projektus ir kt.
Nuomonės išsiskiria
Turizmo srityje dirbantys verslininkai VTD planus vertina skirtingai. Vieni pritaria, kad turizmui propaguoti reikia naujo ženklo, nes dabartinis – „drąsios šalies“ – yra nevykęs. Kiti rėžia, kad naują ženklą kurti – tik lėšas švaistyti ir kad proveržio turizme nebus, kol valstybiniu mastu nebus imtasi koordinuotų veiksmų kuriant Lietuvos įvaizdį. Kęstutis Ambrozaitis, UAB „Lithuanian Tours“ direktorius, sako, kad dabar šaliai pristatyti naudojamas „drąsios šalies“ ženklas nėra nei patrauklus, nei informatyvus, nei įsimenamas. „Mes jo nenaudojame, nes klientams niekaip negalime jo susieti su Lietuva, šis ženklas nesėkmingas. Tad jei VTD tiki galintis sukurti geresnį, aš pritarčiau šiai idėjai“, – kalba jis. Pasak jo, šalies prekės ženklas nebūtinai turi sutapti su turizmo ženklu – vienose šalyse jis sutampa, kitose naudojami du atskiri. „Jei šalies prekės ženklas ir turizmo ženklas turi ką nors bendra, tokiai šaliai kaip Lietuva yra lengviau vykdyti rinkodarą. Tačiau dabartinis Lietuvos ženklas tikrai nevykęs. VTD pakeisti jo galimybių neturi, manau, dėl to ir nusprendė skelbti konkursą sukurti atskirą ženklą turizmui“, – svarsto p. Ambrozaitis.
Mato lėšų švaistymą
Tačiau Žydrė Gavelienė, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė, įsitikinusi, kad netikslinga kurti atskirą ženklą Lietuvos gamtai ir kultūrai populiarinti, reikėtų tinkamai populiarinti visą Lietuvos turizmo eksportą. „Bet tam Ūkio ministerija neranda pinigų. Mano manymu, vien paveldą ir kultūrą populiarinti yra pinigų švaistymas“, – sako ji. Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, siūlo nešvaistyti lėšų naujiems pirkimams, o tiesiog panaudoti kurį nors iš esamų ženklų, pvz., Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio logotipą. Kaip vykusį VŽ pašnekovai mini ir fotomenininko Mariaus Jovaišos sukurtą prekės ženklą „Lietuva – Baltijos širdis“. „Tačiau problema – ne ženklas, o tai, kad valstybės mastu neturime nei Lietuvos įvaizdžio strategijos, nei įvaizdžio koordinatoriaus, nei stebėsenos, kam išleidžiamos įvaizdžiui skiriamos lėšos. Padėtį dar sunkina ir tai, kad šiemet smarkiai apkarpytos lėšos turizmo rinkodarai, o turizmas šiandien – bene vienintelė šaka, kuri užsiima Lietuvos įvaizdžio kūrimu pasaulyje“, – kalba p. Šiškauskienė.
Nupiešti šaliai veidą
Gintarė Antanėlytė, turistus į Lietuvą vežančios „Amber Tours“ direktorė, antrina, kad nors šalies prekes ženklas yra svarbus dalykas, vien jo pakeitimas reikšmingos įtakos populiarinant šalį užsienyje neturės. „Esmė – ne logotipas, o šalies įvaizdis užsienyje. Rezultatų galime pasiekti tik kai bus skirta pakankamai lėšų Lietuvos įvaizdžiui kurti ir vykdyti bendrą ir tvarią šalies įvaizdžio rinkodaros kampaniją“, – sako ji. Ji aiškina, kad šalis turi turėti svetur papasakotą „trumpą istoriją“, su kuria ją sietų kitų šalių gyventojai. Lietuva tokios neturi. Dabar mes prisistatome kaip šalis, turinti ir nuostabią gamtą, ir istoriją, ir žmones, ir klimatą. Tačiau reikėtų išgryninti tam tikrus elementus, kurie labiausiai traukia, užkabina, leidžia identifikuoti šalį, ir pagal juos sukurti prekės ženklą. Kol kas to nepavyksta padaryti. „Kitaip tariant, šiandien neturime modernaus Lietuvos įvaizdžio – kaip trumpai, įsimenamai ir patraukliai pristatyti šalį užsienyje. Tai nepadeda pritraukti turistų. Daugeliui pasaulyje Lietuva tebėra neatrastas kraštas. Estai ir latviai yra žinomesni už mus. Kelios turizmo įmonės savo jėgomis šalies veido nesuformuos, kad Lietuva taptų žinoma ir jos potencialas būtų pristatytas pasaulyje, reikia dėti pastangas valstybės mastu“, – kalba p. Antanėlytė. |
|
