Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Verslo įvaizdis užsienyje


Berlyno lietuviai: šeimoje – net du verslai  
Aida Murauskaitė, Dienraštis "Lietuvos rytas", 2014 02 08 
„Dirbdavome po 15–16 valandų per dieną. Ir šiandien taip pat. Jeigu dirbtume po 8, neišsilaikytume“, – pasakojo buvę skuodiškiai Nijolė ir Albinas Raizichai. Juodu su trimis vaikais Berlyne gyvena jau 16 metų. Iš pradžių šeima dvejojo, ar pavyks įsitvirtinti. Nerti į nežinią – tiksliau, į vyro protėvių gimtinę, nebuvo lengva. Teko nemažai ko atsisakyti. Skuode gyvenusi Raizichų šeima Vokietijoje nesėdėjo sudėjusi rankų – ir samdomąjį darbą dirbo, ir verslą plėtojo. 48-erių A.Raizichas – vokiečių palikuonis. Vyro tėvas vokietis visuomet troško, kad sūnus kada nors bent jau pamatytų jo tėvynę, o dar geriau – joje su šeima apsigyventų. Ilgainiui tokiam norui atsirado galimybių išsipildyti: 1997 metais šeima išvyko į Vokietiją. Dabar A.Raizichas su vyresniuoju sūnumi 29-erių Andriumi verčiasi naudotų automobilių prekyba ir remontu. 48-erių N.Raizichienė ir pati sau, ir aplinkiniams įrodė, kad gali iš esmės pakeisti gyvenimą: buvusi prekybininkė antrus metus turi masažo kabinetą. „Ir šiandien nesakome, kad negrįšime į Skuodą. Išvažiuodami sau davėme penkerius metus pritapti. Tie penkeri metai virto šešiolika. Vaikai išmoko kalbą, lankė mokyklą, vėliau studijavo. Andrius išsikovojo meistro vardą. Kaip išvažiuosi?“ – svarstė berlyniečiai, iki šiol tebevadinantys save žemaičiais.
Pasirinko gyvenimą sostinėje
Vokietija praėjusio amžiaus paskutinius dešimtmečius savo tautiečių palikuonis kvietė sugrįžti į istorinę tėvynę. 1993 metais Raizichų šeima sulaukė kvietimo ir galutinai apsisprendė keisti gyvenimą. „Nenutuokėme, kur važiuojame, kur gyvensime. Atvykome už savus pinigus. Nežinojome, kad galėjome pasinaudoti parama“, – pasakojo N.Raizichienė. Visi iškviestieji laikinai buvo įsikūrę stovyklavietėje. Netrukus teko apsispręsti, kur patrauks vėliau. Iš pradžių norėję pasirinkti ramesnį miestą Raizichai sulaukė patarimo rinktis Berlyną. „Mums paaiškino, kad Berlynas – didelis miestas, jame gyvena daug tautybių žmonių. Mums sakė, kad ten būsime lyg nepastebimi, nesijausime svetimi. Be to, ir galimybių Berlyne daugiau. Vėliau labai džiaugėmės pasirinkę sostinę“, – pasakojo lietuvė.
Šeimoje barasi vokiškai
Berlyne iš pradžių Raizichai su trimis nepilnamečiais vaikais įsikūrė viešbutyje. „Porą metų gyvenome iš valstybės paramos, tačiau labai skubėjome patys įsitvirtinti“, – pasakojo N.Raizichienė. Sūnus Andrius tuo metu buvo dvylikos metų. Dabar jis dirba kartu su tėvu. Tėvas verčiasi naudotų automobilių pardavimu, auksarankis sūnus – remontu. Dukteriai Loretai dabar 27 metai. Ji prie šeimos verslo neprisideda – dirba konditerininke viešbutyje. 16-metis pagrandukas sūnus Albinas gimė tuomet, kai dar Lietuvoje Raizichai tvarkė išvykimo dokumentus. Tėvai tikisi, kad ilgainiui iškalbos nestokojantis vaikinas perims tėvo verslą. Dabar Albinas – gimnazistas. „Jis jau vokietukas, geriau kalba vokiškai nei lietuviškai. Nors šeimoje kalbamės ir lietuviškai, su mažyliu baramės vokiškai“, – šypsojosi N.Raizichienė.
Pasuko prie automobilių
Vyresnysis A.Raizichas, Lietuvoje jau turėjęs verslą, iš pradžių Berlyne įsidarbino įmonėje, kuri vertėsi automobilių tvarkymu. „Skuode remontuodavau ir pardavinėjau automobilius. Jų ar detalių vykdavau į Vokietiją. Nuolat sukdavau ratą Vokietija–Skuodas–Rietavas“, – pasakojo A.Raizichas. Jam Vokietijoje pirmiausia teko išmokti tėvo gimtosios kalbos – vokiečių. „Ėjau gatve, matau – stovi daug automobilių. Užėjau, paaiškėjo, kad pardavėjas latvis, mokantis rusiškai. Pasakiau, jog sugebu taisyti mašinas. Mane priėmė dirbti. Taip praėjo penkeri metai“, – apie pirmuosius žingsnius Vokietijoje pasakojo A.Raizichas. Ilgainiui vyras nusprendė pakeisti darbą ir užsuko į automobilių aikštelę vakarinėje Berlyno dalyje, kurioje dabar įsikūrusi jo įmonė. Verslas priklausė vokiečiui, pas kurį dirbo rusas. Kai jam teko išvykti, į jo vietą stojo A.Raizichas. „Vokietis pardavinėjo sunkvežimius, o aš – lengvuosius automobilius. Vyko kone masinė prekyba į Kazachiją – per savaitę parduodavome devynis automobilius. Verslas įsibėgėjo, atidarėme dirbtuves, kad turėtume kur remontuoti. Paskui vokietis nutarė verslo atsisakyti. Viską perėmiau į savo rankas“, – pasakojo A.Raizichas.
Vokiška tvarka – griežta
Vyras savo automobilių įmonę įsteigė 2004-aisiais. Jis neslėpė, kad pradžia buvo sunki: „Įstatymų neišmanai, kalbos nemoki. Tvarka kitokia. Jeigu nežinodamas ką nors ne taip padarysi, gausi tiek baudų, kad iki grabo lentos neatsitiesi.“ Kad nesusipainiotų tarp dokumentų, ne vienus metus buhalteriją jis buvo perleidęs žmonai. Dabar viską tvarko sūnus. „Žmona norėjo savo verslo ir savo pinigų. Atsibodo būti vyrui po padu. Ji – šaunuolė. Pradėjo nuo nulio, mokėsi ir pagaliau pavyko“, – sutuoktinę gyrė A.Raizichas.
Pinigų davė uošvis
Lietuvoje dirbusi prekybininke N.Raizichienė Berlyne iš pradžių rado pardavėjos vietą buities reikmenų parduotuvėje, vėliau – vyro įmonėje. Masažo kabinetą Nijolė atidarė prieš dvejus metus. „Kai vaikai užaugo, automobilių verslas sustiprėjo, supratau, kad noriu ko nors savo“, – šypsojosi moteris. Dvejus metus ji lankė alternatyviosios medicinos kursus, įstojo į medicinos mokyklą. Dar dveji metai prabėgo masažo kursuose. Į jos saloną vakarinėje Berlyno dalyje ateina žmonės, kuriems reikia terapijos. Čia juos siunčia gydytojai po įvairių ligų. „Ligos jaunėja. Anksčiau dėl tokių ligų, kokiomis sirgdami dabar ateina 30–40 metų žmonės, kreipdavosi šešiasdešimtmečiai. Darbas kompiuteriu – katastrofa stuburui“, – kalbėjo N.Raizichienė. Pirmieji jos klientai buvo pažįstami, vėliau reklama sklido iš lūpų į lūpas. Tad teko iš namų persikelti į kitas patalpas. Saloną ji įkūrė 2011-aisiais, verslo pradžiai pinigų davė uošvis. N.Raizichienė tikisi, kad iki to laiko, kai galės skaičiuoti pelną, liko nebedaug. „Dabar jau pradedu atsigauti ir susigrąžinti investuotus pinigus“, – sakė lietuvė.
Tenka taikyti nuolaidų
N.Raizichienė sakė niekada nepajutusi, kad kas Berlyne į ją žiūrėtų nepalankiai, kaip į kažkieno vietą užimančią atvykėlę. „Kaip šauksi, taip atsilieps. Jeigu parodai, kad viską darai iš širdies, niekuomet nesulauksi blogo žvilgsnio“, – tikino moteris. „Sąžiningai dirbdamas, dėdamas visas kortas ant stalo visuomet sulauksi pagarbos“, – neabejojo ir A.Raizichas. Jis sako pernelyg nepajutęs ir ekonominės krizės smūgių. Galbūt todėl, kad visada paisydavo rinkos pulso: jei žmonės gyvena sunkiau, siūlo pigesnius automobilius. Kai atsitiesia – brangesnius. Pastaruoju metu vokiečiai perka naudotus automobilius už 3–6 tūkstančius eurų. Tačiau yra ir tokių, kurie nepagaili 10–16 tūkst. ar net 40 tūkst. eurų. „Turime prisitaikyti. Reikia pigesnių automobilių – siūlome tokius. Reikia pigesnio masažo – taikau nuolaidas. O ką gyvenimo sąlygos padiktuos po penkerių ar šešerių metų, ką gali žinoti“, – sakė N.Raizichienė.
Jaunimas į Lietuvą sugrįžti nebeketina
Tradicinis klausimas, iškylantis tiek emigrantams, tiek jų artimiesiems, – ar nesirengia grįžti į tėvynę? Vyresnieji Raizichai neatmeta tokios tikimybės, juolab kad Skuode liko ir namas. Tačiau jų sūnus Andrius tik šypsosi: jis nebeįsivaizduoja savęs Lietuvoje: „Parvykstu kartą per metus, apsižvalgau. Man pakanka Lietuvoje pabūti porą savaičių.“ Kuo Lietuva pasikeitė nuo vaikystės laikų? „Tuomet man atrodė, kad visiems ir laiko, ir pinigų pakanka. Dabar žmonės guodžiasi, kad už viską reikia mokėti, o algos tam per mažai. Kaip galima pragyventi? Aš nesuprantu. O čia įsivažiuoji į savo vėžes, dirbi ir uždirbi“, – lygino Andrius. Tiesa, taip buvo ne visuomet: kol priprato Vokietijoje, prabėgo dveji metai. Teko išmokti vokiečių kalbą, jam padėjo į namus ateinanti mokytoja. Aštuoniolikos metų jis išėjo iš tėvų namų. Pirmiausia išvyko automobilių remontininko amato mokytis į Frankfurtą, o grįžęs į Berlyną įsikūrė jau atskirai. „Aš nuo mažens būdavau garaže. Buvo aišku, kad ateityje dirbsiu su automobiliais“, – sakė Andrius.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį Nuolat atnaujinama šaržų galerija

Suformuotas Lietuvos agentūrų sąrašas

Svetainėje patalpinti Lietuvos agentūrų reitingai

Papildytos publikacijos apie Lietuvos agentūras
Nuolat atnaujinama šaržų galerija

Suformuotas Lietuvos agentūrų sąrašas

Svetainėje patalpinti Lietuvos agentūrų reitingai

Papildytos publikacijos apie Lietuvos agentūras
Nuolat atnaujinama šaržų galerija

Suformuotas Lietuvos agentūrų sąrašas

Svetainėje patalpinti Lietuvos agentūrų reitingai

Papildytos publikacijos apie Lietuvos agentūras
Nuolat atnaujinama šaržų galerija

Suformuotas Lietuvos agentūrų sąrašas

Svetainėje patalpinti Lietuvos agentūrų reitingai

Papildytos publikacijos apie Lietuvos agentūras
Nuolat atnaujinama šaržų galerija

Suformuotas Lietuvos agentūrų sąrašas

Svetainėje patalpinti Lietuvos agentūrų reitingai

Papildytos publikacijos apie Lietuvos agentūras
Nuolat atnaujinama šaržų galerija

Suformuotas Lietuvos agentūrų sąrašas

Svetainėje patalpinti Lietuvos agentūrų reitingai

Papildytos publikacijos apie Lietuvos agentūras
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt