Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Publikacijos apie šalies įvaizdį


Paaiškino, kodėl švedų lūkesčiai atvažiuojant į Lietuvą – žemi  
Erika Fuks, Portalas "Delfi"", 2013 12 12 
Švedai atsargiai vertina galimybes investuoti į Lietuvą, o tai lemia kelios priežastys: per krizę patirti bankų nuostoliai, Lietuvos įvaizdis ir Švedijoje kol kas neįsitvirtinęs lietuviškos kilmės verslas.
Švedijos prekybos ir investicijų tarybos vadovas Centrinei ir Rytų Europai Mantas Zalatorius primena, jog po ekonominio sunkmečio skaičiais buvo galima pamatyti, kaip sumažėjo švediško verslo susidomėjimas Lietuva. Dabar investuotojų dėmesį bandoma susigrąžinti.
„Prekyba yra kaip važiavimas autostrada Vilnius – Kaunas. Jeigu mes norime, kad mūsų integracija didėtų, mes privalome užtikrinti srautą į abi puses: kuo daugiau Lietuvos įmonių eis į Švedijos rinką, tuo bus geriau ir atvirkščiai, - dėstė M. Zalatorius. - Reikia žinoti savo verslo modelį ir bandyti šalis, kur jį gali pritaikyti: jeigu jis veikia Lietuvoje, tikėtina, kad jis veiks ir Švedijoje. Pavyzdžiui, „Rimi“: veikia Skandinavijoje, veikia ir čia. Kitas pavyzdys: „Maxima“, veikia čia, bet kodėl neveikia ten?“
M. Zalatorius sako, jog per 20 metų darbo su Švedijos investuotojais jam neteko sutikti Lietuva nusivylusio verslininko.
„Visi būna labai pozityviai nustebinti, kokia gera šalis yra Lietuva. Bet ne dėl to, kad Lietuvoje gera gyventi, o dėl to, kad atvažiuojant į Lietuvą yra žemi lūkesčiai“, - po Švedijos – Baltijos šalių verslo forumo DELFI sakė jis.
Paklaustas, kodėl Švedijos verslininkų lūkesčiai Lietuvai yra žemi, M. Zalatorius svarstė, jog tai lėmė finansų krizė, kurios metu Baltijos šalys buvo pristatomos neigiamai - kaip patiriančios didžiausią ekonomikos nuosmukį.
„Baltijos šalys buvo neigiamai parodytos Vakarų Europoje ir Švedijoje, tad atsirado atsargumo klausimas „o kaipgi mums šičia bus?“. Mes matėme bankus ir jų nuostolius Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Gera naujiena yra ta, kad atsargumas po truputį pamirštamas“, - mano M. Zalatorius.
Kitomis priežastimis, kodėl investuotojų lūkesčiai atvykstant į Lietuvą yra nedideli, specialisto manymu, yra per mažas Lietuvos žinomumas, nenuoseklus šalies pristatymas – žmonės nežino, ko tikėtis.
„Galbūt mes esame per mažai žinomi tarptautiniu mastu, galbūt visą laiką esame skirtingai pristatomi: tai mes drąsi šalis, tai gintaro kranto, tai šalis, kurioje gera gyventi ir kurti. Jeigu išlaikytume tą patį kursą nors 5-erius metus ir nuosekliai dirbtume, tikrai sukeltumėme lūkesčius, jie būtų adekvatūs arba aukštesni nei adekvatūs“, - svarstė M. Zalatorius.
Jis sutiko su „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Latvijai Mārtiņo Kazāko pastebėjimu, kad Baltijos šalys praranda pigios darbo jėgos etiketę, tačiau abejojo, ar tai yra valstybėms naudinga.
„Taip, bet ar tai yra gerai? Lūkestis dėl Baltijos šalių vis dar yra pigi darbo jėga, o patyrimas – darbo jėga nėra tokia pigi“, - teigė M. Zalatorius.
Jo manymu, tai reiškia, kad reikia dirbti keičiant lūkesčius apie Lietuvą, o tai yra ir brangu, ir ilgai trunka.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt