Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Lietuva tarptautinėje arenoje


Lietuvai nereikia rinktis tarp Europos ir Amerikos  
Liudvikas Gadeikis, Savaitraštis „Veidas“, 2006 06 15 
"Mes žinome, kad Lietuva yra su mumis", - sako kadenciją baigiantis Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Stephenas Mullas
Praėjusią savaitę "Veido" redakcijoje apsilankė kadenciją baigiantis Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Stephenas Mullas. Baigdamas savo trejų metų misiją mūsų šalyje, jis jau pakankamai gerai kalba lietuviškai, tad ir atsisveikinimo interviu vyko lietuviškai, ambasadoriui tik vieną kitą frazę pasitikslinant gimtąja kalba.
- Koks įvykis per šiuos trejus darbo Lietuvoje metus Jums buvo pats įsimintiniausias?
- Kai Lietuva įstojo į NATO. Tai buvo didelis istorinis įvykis ne tik Lietuvai, bet ir man asmeniškai, taip pat Amerikai: šalis, kuri buvo okupuota Sovietų Sąjungos, tapo Amerikos sąjungininke. Aš turėjau galimybę Seime kalbėti pirmą dieną, kai Lietuva tapo NATO nare - lai man buvo didelė garbė. Tą aš visada atsiminsiu. Taip pat turėjau galimybę vykti į amerikiečių lėktuvnešį Viduržemio jūroje kartu su prezidentu Valdu Adamkumi, ministru Gediminu Kirkilu. Prezidentas V.Adamkus pakvietė mane lydėti jį į Afganistaną, kuriame susitikome su Lietuvos kariais. Tai buvo įspūdinga patirtis -matyti lietuvius kareivius, Afganistane atliekančius svarbų darbą. Taip pat visada atsiminsiu krepšinio varžybas tarp Amerikos ir Lietuvos komandų Atėnų olimpiadoje, kai Lietuva pirmą kartą laimėjo. Mes susilažinome su prezidentu: jei amerikiečiai laimės, prezidentas man duos dėžę lietuviško alaus, jei lietuviai laimės - aš duosiu prezidentui dėžę amerikietiško vyno. Aš pralaimėjau lažybas, bet vis tiek gavau alaus: naktį daug lietuvių sirgalių ėjo pas mane į rezidenciją nešini lietuvišku alumi. Man tai buvo labai malonu. Netgi pralaimėjus Lietuvoje galima laimėti.
- O kokį savo darbą Lietuvoje laikote reikšmingiausiu?
- Aš ypač daug dirbau, kad lietuvių kareiviai būtų dislokuoti Afganistane. Manau, mums pavyko bendradarbiauti su Lietuvos draugais, tai buvo vertas darbas ir mes gerai prisidėjome. Taip pat mes daug bendradarbiavome demokratizavimo šiame regione klausimais. Aš dešimtis kartų diskutavau su Lietuvos diplomatais, kaip geriausia paremti demokratiją Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje.
- Vienoje savo kalboje Jūs pasakėte: "Jungtinės Valstijos Europoje neturi geresnio draugo už Lietuvą". Kuo, be diplomatinio mandagumo, galėtumėte pagrįsti šią frazę?
- Žiūrėkime, kas yra draugystė. Tai sąžiningumas, patikimumas, lojalumas. Ir tikrai Lietuva, puoselėdama santykius su Amerika, turi kiekvieną iš šitų savybių. Kai Amerika susiduria su dideliu iššūkiu bet kur pasaulyje, aš žinau, kad su Lietuva turėsime labai turiningą, sąžiningą diskusiją. Ir žinau, kad kai susitarsime, Lietuva visada ištesės savo pažadą. Pavyzdžiui, kai mes norėjome stiprinti NATO buvimą Afganistane, siekdami padidinti saugumą, Lietuva pasakė: gerai, mes norime bendradarbiauti. Daug kitų šalių tik kalba, o Lietuva - daro. Mes žinome, kad Lietuva yra su mumis.
- Ar Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare joje nemažėja Amerikos šalininkų? Juk senoji Europa gana ryškiai antiamerikietiška. Tad lietuviams tenka rinktis: ar tradicinis prielankumas Jungtinėms Valstijoms, ar bandymas integruotis į naująją Bendriją.
- Aš visai nesutinku su tokia idėja. Amerikai partnerystė su Europos Sąjunga yra svarbiausia partnerystė pasaulyje, ir mes tikrai daug darome kartu. Pastarasis pavyzdys - Iranas. Šiomis savaitėmis mes labai intensyviai bendradarbiavome su Anglija, Vokietija, Prancūzija, kad suformuluotume naują pasiūlymą Iranui. Atrodo, Irano reakcija gera. Tai duoda pagrindą viltis, kad galima diplomatinėmis priemonėmis išspręsti šitą problemą. Labai gerai, kad Lietuva yra ES narė, tai reiškia, kad kai mes aptariame klausimus su Europos Sąjunga, mes galime juos aptarti su tokiu geru draugu kaip Lietuva. Taip pat mes labai intensyviai bendradarbiavome su Lietuva po Baltarusijos prezidento rinkimų kovo mėnesį. Geri Lietuvos ir Amerikos santykiai mums padėjo geriau koordinuoti bendrą Amerikos ir Europos Sąjungos poziciją. Aišku, buvo daug skirtumų, pavyzdžiui, dėl Irako, gal šiek tiek mažiau dėl Afganistano. Bet tai jau praeitis, ir mes labai konstruktyviai diskutavome su mūsų draugais Vakarų Europoje. Visur yra antiamerikietiškų nuotaikų, ne tik Europoje, bet tai netrukdo bendradarbiauti diplomatinėje srityje. Ir labai sėkmingai. Aš manau, kad tai netinkamas pasirinkimas - nereikia rinktis tarp Amerikos ir Europos, mes tikrai turime daug bendrų vertybių, daug bendrų interesų ir, manau, taip bus visada.
- Kita vertus, ir pačiose Jungtinėse Valstijose stiprėja antikarinės nuotaikos, vis daugiau visuomenės narių pasisako prieš Amerikos kariuomenės buvimą Irake, tuo labiau prieš užuominas apie galimą Irano konflikto sprendimą jėga, prezidento George'o W.Busho populiarumas kaip niekada mažas. Ką tai žada pakeisti užsienio politikos srityje?
- Aš matau šitą reiškinį iš ilgalaikės perspektyvos. Amerikos pagalba, teikta per pastarąjį šimtmetį, padėjo Europai tapti saugiausia, demilitarizuota ir laisva, nei ji kada nors per visą istoriją buvo. Prezidentai kartais būna populiarūs, kartais nepopuliarūs, viskas keičiasi, taip jau yra demokratiškose šalyse - Lietuvoje irgi. Bet mūsų bendros vertybės su Europa, bendri interesai lieka.
- Kaip vertinate Lietuvos pastangas tapti reikšmingu politiniu žaidėju Baltijos ir Kaukazo regione? Ar Lietuva realiai pajėgi tai daryti? O gal ji tėra galingų valstybių geopolitinio žaidimo įkaitė, reprezentuojanti kitų interesus.
- Lietuva jau seniai parodė, kad turi jėgą prisiimti tam tikrus vaidmenis šiame regione. Atsimenu, kai 2004 metais Ukrainoje buvo krizė: prezidentas V.Adamkus ir prezidentas Aleksandras Kwasniewskis apsilankė Kijeve ir suvaidino tikrai svarbų vaidmenį, jų pastangomis po to Ukrainoje vyko laisvi rinkimai ir demokratija laimėjo. Tai sunkus kelias Ukrainai, bet tai kelias į geresnę politinę sistemą. Iš kontaktų su Gruzijos, Armėnijos, Moldovos atstovais aš žinau: visur, kur Lietuva aktyviai veikia, jos patarimai labai vertinami. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį iš Amerikos ambasadorės Moldovoje gavau laišką, ji rašė: Lietuvos diplomatų šitoje šalyje yra visur ir jie tikrai padeda demokratijai atgimti. Aišku, Lietuva nėra didžiausia šalis Europoje, bet man atrodo, kad naudoja savo lėšas labai protingai, labai energingai ir labai efektyviai. Tai priežastis, dėl kurios viceprezidentas Dickas Cheney nusprendė atvykti į Lietuvą praėjusį mėnesį - mes norėjome aukščiausiu lygiu parodyti paramą Lietuvai, jūsų šalies pastangoms. Mes tikrai labai vertiname Lietuvos vaidmenį.
- Bet kiek tai naudinga pačiai Lietuvai? Antai V.Adamkaus pastangos dalyvauti sprendžiant Ukrainos konfliktą sulaukė rūgščios ES užsienio politikos vairininko Javiero Solanos reakcijos, net buvo užsiminta, kad Lietuva neturėtų savarankiškai kištis. Kita vertus, Jūsų minėta konferencija, kurioje dalyvavo viceprezidentas D.Cheney, sukėlė gana griežtą Rusijos reakciją. Kai kurie politologai net tvirtina, kad Lietuvos padėtis Rusijos atžvilgiu kaip niekada komplikuota.
- Nereikia per daug kreipti dėmesio į nuomonių skirtumus. Demokratiškose šalyse užsienio politikos kūrimo procesas sudėtingas, kartais politikai mano vienaip, paskui kitaip. Bet svarbiausia - kokių rezultatų pasiekiama. Atsimenu, pernai būta daug nusiskundimų, kad neskiriama pakankamai dėmesio Baltarusijos demokratijai. Bet kai pernai čia lankėsi Condoleezza Rice ir pakvietė Baltarusijos demokratijos atstovus, kad parodytų jiems paramą, J.Solana nusprendė, jog jis taip pat nori būti kartu su Amerika, su Lietuva. Man atrodo, kad Lietuva čia yra labai įtakinga. Ir manau, jog Lietuvai tai labai naudinga.
- Daugeliui žmonių labiausiai rūpi praktinis klausimas: kada į Ameriką vyksime be vizų? Geriausias draugas, o sunkiai gauna vizas...
- Priklausys nuo to, kaip lietuviai naudoja savo turistines vizas Amerikoje. Pagal mūsų įstatymus tam, kad šalis dalyvautų bevizio režimo programoje, ji privalo turėti apsaugotus pasus, saugias sienas, gerai bendradarbiauti šalies teisėtvarkos institucijos, būti demokratiška... Lietuva jau atitinka visus tuos reikalavimus. Vienintelė išimtis - tų lietuvių, kurie negauna vizų, yra daugiau, nei jų turėtų būti. Pagal mūsų įstatymus tiems, kurie dirbo nelegaliai Amerikoje, mes negalime dar kartą duoti vizų. Anksčiau tokių buvo gana daug, bet dabar situacija keičiasi, ypač kai Lietuva tapo ES nare. Dabar lietuviui, kuris nori užsidirbti užsienyje, labai lengva skristi į Londoną ir jau rytoj pradėti dirbti. Mes jau pastebėjome, kad lietuvių, nelegaliai dirbančių Amerikoje, mažėja. Jei ši tendencija išliks, Lietuva labai greitai atitiks visus reikalavimus. Prezidentas G.W.Bushas jau sakė: kai Lietuva atitiks visus reikalavimus, jis parems, kad lietuviai galėtų vykti į Ameriką be vizų.
- Ir pabaigai truputį asmeninių įspūdžių. Kas padarė ryškiausią įspūdį mūsų šalyje?
- Svarbiausia - žmonės. Patikimi, atkaklus, užsispyrę. Tai tikrai ypatinga šalis. Tai, kad Lietuvai pavyko atkurti nepriklausomybę čia, Europos Širdyje, kur aplink labai didelės valstybės, yra istorinė pergalė. Lietuvių užsispyrimas siekiant savo tikslų ir man yra tarsi įkvėpimas: jei kažką nusprendei daryti ir atkakliai sieki tikslo - tada viskas įmanoma. Jei man kada nors tektų kovoti, aš norėčiau petys į petį stoti su lietuviu.
- Jūs gana intensyviai važinėjote po Lietuvą, ypač antrąją kadencijos pusę, kai išmokote lietuviškai. Kaip atrodo skirtumai tarp Vilniaus ir provincijos?
- Aišku, skirtumas yra. Bet manau, kad jis mažės - padės Europos Sąjungos lėšos. Viena bėda, kurią pastebėjau, - daug žmonių nori emigruoti iš Lietuvos. Tai bus didelis uždavinys Vyriausybei, kaip išspręsti šią problemą, ypač provincijoje trūks tarnautojų, darbuotojų. Vienas sprendimas galėtų būti imigrantai iš Baltarusijos, Ukrainos.
- Ar sunku buvo dirbti Lietuvoje? Mano supratimu, po Indonezijos, iš kurios atvykote, čia Jums buvo atostogos.
- O ne. Žinoma, aš čia neturėjau rūpesčių dėl saugumo kaip Indonezijoje. Bet jaučiu, kad man dabar reikia ilgų atostogų, nes Lietuva labai veikli šalis, ji niekada nesustoja dirbti. Ir man visą laiką reikėjo bėgioti, turėjau tikrai sunkiai dirbti, kad visur suspėčiau. Aš neatsimenu pareigų, kurias eidamas būčiau labiau užsiėmęs. Bet tai buvo tikrai malonus užsiėmimas.
- Kur dabar Jūs paskirtas dirbti?
- Grįšiu į Vašingtoną. Būsiu aukščiausiojo rango karinės politikos diplomatas Valstybės departamente. Šis skyrius užsiima krizių valdymu, buvusių konflikto zonų išminavimu, karine parama mūsų sąjungininkams. Darbas bus labai įdomus.
- Sėkmės Jums.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt