Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Lietuva tarptautinėje arenoje


Skandalų nualinta Lietuva žengia apsivalymo keliu  
Dienraštis "Lietuvos rytas", 2006 06 13 
Įtakingo leidinio žvilgsnis
Algirdo Brazausko Vyriausybės griūtis privertė didžiuosius pasaulio leidinius vėl atidžiau pažvelgti į Lietuvą, kuri prieš keletą metų išgarsėjo kaip pirmoji Europos valstybė, atstatydinusi prezidentą. Darbo partijos ministrų pasitraukimas, Viktoro Uspaskicho pabėgimas į Rusiją, nelengvos derybos dėl naujos koalicinės Vyriausybės – pro apžvalgininkų akis neprasprūdo nė viena esminė šitos krizės detalė. Praėjusią savaitę Lietuvos politinių, ekonominių bei socialinių įvykių analizę pateikė ir itin įtakingas britų savaitraštis „The Economist“.
Nerangi Baltijos valstybė
1990 metais paskelbusi nepriklausomybę Lietuva pradėjo Sovietų Sąjungos griūtį, tačiau po šio šlovės momento šalį dažniausiai garsino politiniai skandalai ir ekonominės nesėkmės. Galbūt todėl iš Lietuvos ieškoti darbo į užsienį išvyko 450 tūkstančių žmonių – net dešimtadalis visų gyventojų. Nepaisant rimtų abejonių Briuselyje, šalis 2004 metais įstojo į Europos Sąjungą. Lietuvos užsienio investicijų lygis ir ekonomikos augimas buvo lėtesnis nei kaimyninėse Baltijos šalyse.
Gerų permainų ženklai
Tačiau pastaruoju metu pasirodė ženklų, kad reikalai krypsta į gerąją pusę. Pirmiausia mūsų šalies didžiausias pramoninis turtas, naftos perdirbimo bendrovė „Mažeikių nafta“, buvo parduota rimtai užsienio įmonei – Lenkijos „PKN Orlen“. Taip baigėsi dešimt metų trukusi istorija, kurią ženklino nevykę sandoriai, milžiniški nuostoliai ir politinės rietenos. Be to, pastaruoju metu vis sparčiau mažėja gyventojų pakantumas korupcijai, o teisėsaugos institucijos vis aktyviau gaudo korumpuotus pareigūnus.
Smūgis populistų partijai
Dar vienas svarbus įvykis – kairiosios pakraipos koalicinės Vyriausybės žlugimas. Rusijoje gimusio verslininko Viktoro Uspaskicho vadovaujama populistinė Darbo partija suskilo ir pasitraukė iš ministrų kabineto. Pats V.Uspaskichas paspruko į Rusiją. Prieš Vyriausybės griūtį pasirodė informacija, kad prokurorai tiria rimtą bylą. Įtariama, kad Darbo partija iš verslininkų imdavo pinigus už jiems skirtas Europos Sąjungos paramos lėšas. Ši partija gerokai viršijo 2004 metų rikimų vajaus finansavimo normas. Įtariama, kad dalis pinigų į jos kasą atkeliavo iš Rusijos. V.Uspaskichas tvirtina nesąs atsakingas už finansinius reikalus ir bylą vadina politiniu išpuoliu prieš jo partiją.
Nešvarios politikos vėžės
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į šių įvykių laiką. Gandai apie įtartinus V.Uspaskicho ryšius sklandė jau kelerius metus. Tačiau, atrodė, niekas neturėjo noro, o gal ir įtakos tai ištirti. Lietuvoje pastaraisiais metais subliūško keli politiniai skandalai. Vienas jų buvo susijęs su garsiu meru, kurio advokatai sugebėjo teisme sukliudyti bandymams nagrinėti jo verslo sandorius. Išimtimi tapo tiktai prezidento Rolando Pakso apkalta 2004 metais. Tačiau pašalinus R.Paksą politika labai greitai sugrįžo į jai įprastas nešvarias vėžes.
Įtakingų grupuočių kova
Kai kurie mano, kad V.Uspaskichas buvo užsimojęs per plačiai. „Lietuvos elitas toleruoja savo paties korupciją, tačiau jos neatleidžia pašaliečiams“, – teigė vienas politikos apžvalgininkas. Takoskyrą Lietuvos politikoje formuoja ne ideologiniai skirtumai. Kova vyksta tarp įtakingų buvusios nomenklatūros atstovų, kurie vadovauja seniai įkurtoms partijoms, ir populistų pašaliečių – R.Pakso, V.Uspaskicho bei į juos panašių veikėjų. Vyriausybės krizė turėjo įtakos ir „Mažeikių naftos“ pardavimo aplinkybėms. Politinė sumaištis gerokai palengvino pardavimo sutarties patvirtinimą parlamente.
Kas turėtų laikyti egzaminą?
Stebint pastarųjų savaičių įvykius peršasi optimistiška išvada – Lietuva keičiasi į gerąją pusę. Dar vienas tai įrodantis ženklas – skandalas dėl parduotų egzaminų užduočių. Kaip ir daugelyje pokomunistinių šalių, sukčiavimas mokyklose ir universitetuose Lietuvoje yra įprastas reiškinys. Tačiau šiemet paaiškėjus, kad lietuvių kalbos mokyklos baigimo egzaminų užduotys buvo pardavinėjamos iš anksto, kilo neregėtas skandalas. Egzaminų centro vadovas pareiškė atsistatydinsiąs, studentai bando į teismą paduoti Vyriausybę, o egzaminas buvo laikomas iš naujo. Politinių mokslų egzaminas suaugusiesiems tikriausiai būtų nebloga idėja. Lietuvos politikai ir pareigūnai jo galbūt ir neišlaikytų, tačiau rezultatai būtų geresni nei per visus pastaruosius 15 metų.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt