Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Verslo įvaizdis užsienyje


Buvusių emigrantų vidutinė alga – 1772 Lt, arba 132-iais Lt didesnė nei vidurkis Lietuvoje  
Eglė Samoškaitė, Portalas "Delfi"", 2012 05 22 
Iš emigracijos grįžusių lietuvių vidutinis darbo užmokestis siekia 1772 Lt, arba 132-iem Lt daugiau nei vidutinė alga Lietuvoje. Neformaliai užsienyje kelta kvalifikacija prie grįžusių emigrantų darbo užmokesčio prideda vidutiniškai po 325 Lt, jeigu lygintume su tais, kurie kvalifikacijos nekėlė. Tuo tarpu užsienio universiteto diplomas algą gali „paauginti“ 1055 Lt palyginus su tais buvusiais migrantais, kurie baigė vieną Lietuvos universitetų.
Tokie duomenys paaiškėjo Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu bendrovei „Baltijos tyrimai“ atlikus keletą visuomenės nuomonės apklausų, kuriose buvo apklausti iš emigracijos grįžę lietuviai.
„Įdomus atradimas, kad jeigu lygintume grįžusius migrantus su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu – vieni atsivežė universiteto diplomą iš užsienio, kiti buvo gavę Lietuvoje – tai tie, kurie diplomą parsivežė, statistiškai uždirba 1055 Lt daugiau“, - teigia Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikė Dovilė Žvalionytė.
2008-aisiais grįžusių emigrantų buvo aptikta 6,7 proc, 2011-aisiais – beveik 11 proc.
Šie duomenys rodytų, kad 2008 m. grįžusių migrantų galėjo būti apie 180 tūkst., o 2011 m. – apie 280 tūkst.
Pusė grįžusiųjų vėl nori išvykti
Viešosios politikos ir vadybos instituto mokslininkai antradienį pristatė knygą „Užburtas ratas? Lietuvos gyventojų grįžtamoji ir pakartotinė migracija“, kurioje nagrinėjo migracijos mastus, tendencijas bei kėlė klausimą, kas šią migraciją skatina, kas riboja. Kaip sako patys knygos autoriai, tyrimu norėta atskleisti, jog migracija nėra „vienos krypties eismas“.
Kaip pristatyme pasakojo D. Žvalionytė, maždaug pusė į Lietuvą grįžusiųjų emigrantų nurodė niekur daugiau neemigruosiantys, kita pusė – apie išvykimą vis dar mąsto. Tiesa, ne visi mąstantys apie pakartotinį išvykimą iš Lietuvos turi konkrečių planų.
„Vieni buvo labiau apsisprendę, kiti – mažiau. Vieni jau turėjo aiškių planų, kur studijuos ir dirbs (mes klausėme ir to), kiti sakė: „Ai, greičiausiai išvažiuosiu“, nors gali būti, kad tas žmogus vis tiek liks Lietuvoje. Tačiau ketinimų yra įvairių. Skamba gana gąsdinančiai, bet, kita vertus, gal nereikia gąsdintis, nes pusę iš mūsų apklaustųjų buvo išvažiavę ir grįžę po kelis kartus“, - pasakojo analitikė.
Jos teigimu, tai liudija dalies visuomenės mobilumą. Be to, pasak D. Žvalionytės, apklausa parodė, kad migracijos patirtis skatina žmones vėl galvoti apie migraciją.
„Tarp anksčiau išvykusių, tik 11 proc. sako, kad tikrai nevyktų darkart, tarp nebuvusių užsienyje, taip sako daugiau kaip pusė“, - pasakojo analitikė, pridūrusi, kad neseniai grįžę iš kurios nors užsienio šalies yra labiau linkę vėl išvykti, nei tie, kurie grįžo į Lietuvą seniau.
„Kuo neseniau grįžęs, tuo didesnė tikimybė ar polinkis vėl išvykti“, - teigė analitikė.
2/3 užsienyje dirbo jų kvalifikacijos neatitikusį darbą
Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikai taip pat aiškinosi, ar būdami užsienyje lietuviai, jų pačių nuomone, kėlė savo kvalifikaciją, įgijo naujų žinių. Buvusių emigrantų buvo klausiama, ar jie dirbo jų kvalifikaciją, išsilavinimą ir žinias atitinkantį darbą, kokį darbo užmokestį gavo, kiek ilgai gyveno užsienio valstybėje.
Migracijos tyrimuose ilgą laiką buvo laikomasi nuostatos, kad savo žmogiškąjį kapitalą didina tik tie emigrantai, kurie dirba aukštos kvalifikacijos darbus, tačiau pastaruoju metu manoma, jog įvairių žinių galima įgyti užsiimant ir žemesnės kvalifikacijos reikalaujančia veikla.
„Du trečdaliai visų apklaustųjų atsakė, kad jie, jų manymu, dirbo žemesnės kvalifikacijos darbus, darbus, kuriems nereikia jų išsilavinimo arba jų žinių. Nepaisant to, devyni iš dešimt mano, kad jie įgijo naujų žinių, įgūdžių, pakėlė savo kvalifikaciją, patobulėjo“, - pasakojo D. Žvalionytė.
Tačiau, jos teigimu, žmonės, kurie dirbo pagal savo turimą kvalifikaciją, ir tie, kurie dirbo žemesnės kvalifikacijos darbus, savo tobulėjimą įvertino skirtingai: pirmieji laikosi nuomonės, kad patobulino profesinius, darbo įgūdžius, antrieji – pabrėžia geriau išmokę užsienio kalbą, įgiję patirties bendraudami su kitataučiais.
„Bet jeigu žmonės mano, kad būdami užsienyje jie patobulėjo, jie parsiveža lūkesčių, jog tas patobulėjimas jiems kažkaip atsipirks“, - teigė analitikė.
Užsienyje įgyta kvalifikacija įsidarbinti Lietuvoje nepadeda
Grįžusių emigrantų taip pat buvo teiraujamasi, kaip jie prisitaikė gyventi Lietuvoje. Šiuo atveju apie pusę visų respondentų teigė, kad prisitaikyti jiems buvo sunku, kitai pusei prisitaikymas sunkumų nesukėlė.
Tie, kurie sakė, kad prisitaikyti Lietuvoje jiems buvo sunku, pagrindiniais trukdžiais įvardijo darbo paieškų sunkumus, kiek mažesnei daliai grįžusiųjų buvo sudėtinga vėl priprasti prie Lietuvos kultūrinės aplinkos.
„17-18 proc. grįžusių migrantų, dalyvavusių apklausoje, nurodė, kad ieško, bet negali rasti darbo“, - teigė D. Žvalionytė, nurodžiusi, kad panašus nedarbo lygis – 15,6 proc. – apklauso metu vyravo ir visoje Lietuvoje.
„Atrodo, kad migracijos patirtis nei padeda, nei trukdo – tokia pat dalis žmonių neranda darbo. Klausėme pačių žmonių, ar, jų nuomone, migracijos patirtis jiems padėjo susirasti darbą grįžus į Lietuvą, tai dauguma mano, kad emigracija neturėjo jokios įtakos, nedidelei daliai tai buvo privalumas“, - tęsė analitikė.
Tačiau ji pabrėžė, kad atsakant į šį klausimą nuomonė išsiskyrė – tie, kurie užsienyje dirbo kvalifikuotą darbą, manė, jog įgyta patirtis padėjo rasti darbą ir Lietuvoje, o tie, kurie dirbo nekvalifikuotą darbą, naudos ieškant darbo Lietuvoje neturėjo.
Pavyzdžiui, atsakydami į klausimą, ar migracijos patirtis padėjo įgyti darbą Lietuvoje, 12 proc. dirbusių kvalifikuotą darbą, atsakė, jog tai buvo pagrindinis veiksnys, o 29 proc. manė, kad tai buvo privalumas, dar 49 proc. sakė, kad tai tikriausiai neturėjo jokios įtakos.
Tuo tarpu užsienyje dirbę žemesnės kvalifikacijos darbą dažniau manė, kad migracijos patirtis įtakos susirandant darbą neturėjo – taip manė 71 proc. respondentų, 11 proc. įžvelgė tam tikrus įgytos patirties privalumus, 2 proc. manė, jog tai buvo esminis veiksnys įsidarbinant.
Tačiau tyrėjai sako, kad žvelgiant statistiškai nei formalus, nei neformalus įgytos kvalifikacijos padidėjimas nedidina įsidarbinimo tikimybės Lietuvoje.
„Nors įsidarbinimui migracijos patirtis nepadeda, duomenys to nerodo, tačiau atrodo, jog migracijos patirtis vėliau padeda uždirbti daugiau. Vidutinis nurodytas grįžusiojo atlyginimas mūsų apklausoje buvo 1772 Lt. Jeigu palygintume su vidutiniu Lietuvos gyventojo atlyginimu, tai grįžusių emigrantų atlyginimas buvo šiek tiek didesnis. Taip pat stebėjome, ar tai, ką žmogus užsienyje veikė, turi įtakos darbo užmokesčiui Lietuvoje. Tai tie žmonės, kurie nurodė, kad aktyviau kėlė neformalią kvalifikaciją užsienyje, manė, kad įgijo patirties dirbdami savo darbą, lankė kokius nors kursus, jų atlyginimas Lietuvoje statistiškai yra 300 Lt didesnis“, - sakė Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikė.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt