Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Verslo įvaizdis užsienyje


Didesnės rinkos lietuvių verslininkai žvalgosi Kazachstane  
Rasa Lukaitytė, Portalas "Delfi"", 2010 09 11 
Įsisukus krizei Lietuvoje, ieškodami sotesnio gyvenimo, mūsų verslininkai ėmė atidžiau žvelgti ir į Kazachastaną, pastebi Lietuvos ambasada šioje šalyje. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad lietuviai, norintys dirbti Kazachstane, turėtų važiuoti į vietą ir ten kantriai megzti pažintis – elektroniniu paštu nusiųstas prisistatymas dažniausiai nepadės įsitvirtinti šalyje, kur labai svarbu rekomendacijos ir asmeniniai ryšiai.
Lietuvos ambasados Kazachstane duomenimis, verslininkų susidomėjimas šia šalimi ypač didėja paskutinius porą metų, kai Lietuvoje ėmė siausti krizė.
Lietuvos diplomato, dirbančio Astanoje teigimu, per šį pusmetį sulaukta 40-50 realių lietuvių verslininkų paklausimų apie galimybes dirbti Kazachstane. Ieškodami kontaktų Kazachstane Lietuviai iš karto domisi ir kitomis Centrinės Azijos šalimis.
„Galimybėmis dirbti Kazachstane domisi visų sričių verslininkai, pradedant žemės ūkio produktų supirkėjais, padargų pardavėjais, baigiant medicina. Didžiausias yra statybininkų interesas Astanoje, nes jie žino, kad tai yra vis besistatantis miestas. Savo vietos šioje rinkoje ieško statybinių medžiagų pardavėjai, pavyzdžiui, iš paskutinių septynių skelbtų konkursų naujiems objektams statyti, keturis laimėjo lietuvių architektų projektai“, – DELFI kalbėjo Lietuvos diplomatas.
Šiuo metu Kazachastano didžiųjų miestų parduotuvėse galima rasti „Viči“ prekės ženklu pažymėtų žuvies ir jūros gėrybių produktų, „Oho!“ dribsnių, „Rokiškio sūrio“, „Pieno žvaigždžių“ gaminių. Pavaikščiojus po maisto prekių parduotuves matyti, kad didžiausią dalį produktų, ypač pieno, sudaro importas iš Rusijos.
Anot diplomato, Kazachstano Žemės ūkio ministerija šį pavasarį išdavė leidimą pardavinėti lietuviškus mėsos gaminius, todėl rudenį jų tikimasi sulaukti parduotuvėse.
Pašnekovo teigimu, lietuvių verslininkams, norintiems įžengti į Kazachstaną, vertėtų pasimokyti iš kaimynų lenkų, kurių statybų bendrovės aktyviai dirba Astanoje, į Kazachstaną jie importuoja netgi savo obuolius.
„Lenkų ir lietuvių verslininkus skiria esminė savybė – lenkų kantrumas žengiant į rinką. Lietuviai dažnai mano, kad į rinką gali ateiti atsiuntę savo lankstinukus ar prekių aprašymus elektroniniu paštu. Tuo tarpu Lenkijos verslininkai iš karto atvažiuoja ir atidaro savo atstovybę, patys eina, ieško galimybių parduoti prekę. Centrinėje Azijoje, o taip pat ir Kazachstane, žmonėms reikia savo akimis pamatyti, pačiupinėti prekę, būtina įgyti pasitikėjimą vienas kitu, susidraugauti, reikalingas nuolatinis žmogiškas bendravimas“, – kalbėjo diplomatas.
Riziką gali lemti pasirinktas verslas
„Kazachastano rinka verslo plėtrai yra labai tinkama, nes Vyriausybė labai skatina verslą, priešingai nei Lietuvoje, mažina mokesčius, yra pakankamai gera parama investicijoms, visuomenėje verslas pakankamai gerai vertinamas. Reikia nepamiršti, kad Kazachstanas yra šalis, turinti visus gamtinius išteklius: dujas, naftą, spalvotuosius, juoduosius metalus, kviečių, medvilnės. Šiose srityse apyvartos ir pinigai yra visiškai kitokie nei maisto pramonėje, prekyboje. Taigi vietiniams verslininkams yra, ką veikti ir tuo pačiu lieka nišų svečiams – tokiems kaip aš“, – DELFI apie šalies specifiką sakė bendrovės „SMS-Eligita“ savininkas Eligijus Survila, Kazachstane dirbantis 15 metų.
Anot jo, verslo riziką gali lemti pasirinkta verslo sritis ir jo apimtys.
„Labai daug kas priklauso nuo verslo rūšies. Jei užsiimsi nafta, tuomet aš nežinau, ar labai sėkmingai seksis toks verslas. Tuo tarpu aš dirbu nišinėje srityje, todėl niekam tai nerūpi. Tačiau jeigu užsiimsi kažkokiu strateginiu verslu, tai, ko gero, nelabai galėtum dirbti, teko iš anksčiau girdėti visokių istorijų“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kodėl Kazachstane dirba dar pakankamai nedaug lietuvių, pašnekovas svarstė, kad tai gali lemti tiek psichologinis, tiek fizinis atstumas tarp šalių.
„Reikia įvertinti ir atstumus, kai reikia nuskristi penkis tūkstančius kilometrų, ne kiekvienas tam ryžtasi. Taip pat šalyje yra kitas klimatas, kita kultūra, šiek tiek gąsdina tiek psichologiniai, tiek fiziniai atstumai. Galbūt nėra tiek daug norinčių važiuoti į besivystančias šalis, daugiausiai lietuvių nori dirbti ten, kur viskas sutvarkyta. Tačiau tose šalyje nelabai gali pradėti plėtoti verslą, ten greičiau gali susirasti gerą darbą. Tuo tarpu šiose šalyse yra tam tikra rizika“, – sakė verslininkas.
Lietuvių įvaizdis geras
Lietuvių įvaizdis Kazachstane yra geras dar nuo sovietmečio.
„Tais laikais daugelis kazachų važiuodavo pailsėti, pasigydyti į Lietuvą, kaip į artimiausią užsieniui šalį. Juos žavėjo to meto kultūra, turtinis skirtumas, pilnos lentynos prekių ir toks įspūdis yra išlikęs iki šiol. Žinoma, jeigu dabar reikėtų lyginti situaciją, Kazachstano didmiesčių gyventojams tai nesukeltų tiek daug susižavėjimo, ypač kalbant apie naujas statybas ar automobilius. Kalbant apie kultūrą, įspūdis išliko, nes kultūros nenusipirksi už pinigus ir tam reikalingas tam tikras procesas“, – kalbėjo E. Survila.
Nors politinė valdžia persikėlė į Astaną, verslas liko Almatoje, kurioje vis dar gyvena keliskart daugiau gyventojų nei naujojoje sostinėje.
„Tikrai verslas nekelia nei fabrikų, nei atstovybių į Astaną, nes tam nėra didelės prasmės. Taip pat Astanoje yra ir brangesnis pragyvenimas, būstas, brangesni ir sunkiau surandami darbuotojai. Į Astaną keliasi tik tie verslininkai, kurių verslas, kuriam reikia nuolat dirbti su valdininkais“, – sakė pašnekovas.
E. Survila Kazachstane yra įsteigęs penkias įmones, tarp kurių yra gaiviųjų gėrimų ir mėsos perdirbimo gamyklos, maisto produktus platinančios bendrovės.
Mato erdvės skirtingiems verslams
Norint imtis verslo Kazachstane reikia turėti intuiciją, suprasti, kad gali būti apgavysčių, žinoti, jog korupcija yra didesnė nei Lietuvoje, sako šioje šalyje dirbantis lietuvis verslininkas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.
„Korupcijos lygis čia yra labai aukštas. Mes lietuviai juokaujame, kad jeigu Lietuvoje yra maždaug taip, kad sutarti dėl kelių procentų vadinamojo „mokesčio“, pasirašai sutartį ir jos yra laikomasi. Tuo tarpu čia tave gali spausti iki paskutinės sekundės dėl sutarties sąlygų, dėl nuolaidų, o atėjus pasirašyti, kai kaina jau sutarta, užsakovas gali dar užsiprašyti kyšio, tuomet vėl tenka eiti iš naujo derėtis“, – kalbėjo jis.
Anot pašnekovo, Kazachstane valstybės tarnyboje darbuotojų rotacija yra pakankamai didelė, jie migruoja tarp institucijų, todėl derybas gali tekti tęsti su kitu žmogumi.
Tačiau kovą korupcijai paskelbusiame Kazachstane atvirai apie apie vadinamuosius „otkatus“ valdininkai nekalba. „Reikia jausti, kažkur kažkas informuoja iš šono, kažką sužinai iš vietinių, kažkas subtiliai daro užuominas, jeigu nesupranti, tavęs neprileidžia. Tačiau visame pasaulyje yra panašūs dalykai“, – patirtimi dalijosi verslininkas.
Anksčiau tos verslo srities, kurioje dirba pašnekovas, pelningumas Kazachstane buvo didesnės, dabar jis gerokai sumažėjo, tačiau ši šalis vis tiek vilioja.
Tai, anot verslininko, lemia rinkos dydis, vis didėjantis gyventojų skaičius, jų perkamoji galia. Šiuo metu Kazachstane gyvena daugiau nei 16 mln. gyventojų.
„Pavyzdžiui, mano kieme kone visos moterys laukiasi, vaikų yra labai daug, gyventojų skaičius Kazachstane turbūt auga ne procentais, o kartais“, – pavyzdį pateikė jis.
Lietuvis čia mato galimybių imtis ir kito verslo: „Aš matau, kad čia yra labai daug prekių, kurios yra kone dukart brangesnės nei Lietuvoje. Paskaičiuoji, kiek kainuotų atvežimas, muitai, prekybos tinklas, ir vis tiek galvoji daryti kažką tokio. Paslaugų sfera yra pakankamai nekokybiška: trūksta specialistų, nekreipiamas didelis dėmesys į kokybę“.
Paklaustas, kaip galėtų apibūdinti kazachus kaip darbuotojus, jis atsakė: „Yra sferų, kurių kazachai imasi gana nenoriai. Mūsų įmonėje taip pat yra susiklostę taip, kad darbininkai yra rusai, o kazachai dažniausiai yra pardavėjai“, – kalbėjo lietuvis.
Megzti pažintis Kazachastane ir taip susipažinti su miestu, rasti galimų klientų verslininkui padeda pomėgis bendrauti – laisvu laiku jis paima pavėžėti pakeleivį.
Kazachstane daugelis gyventojų nesinaudoja oficialių taksi bendrovių paslaugomis, jie tiesiog ištiesia ranką, o pakeleivingas automobilis sustoja ir sutinka pavežti už sutartą sumą.
„Aš esu pakankamai smalsus, todėl visuomet paimu tranzuojančius, man pinigų nereikia, o kiekvienas įsėdęs žmogus pasakoja savo istoriją. Bendraudamas su žmonėmis sužinai ir apie galimas verslo plėtros galimybes. Kartą buvo tokia istorija, kai vidury nakties grįždamas iš kurorto pamačiau visą kazachų šeimą, stovinčią pakelėje prie sugedusio „žiguliuko“, partempiau juos namo. Reikėjo matyti, kaip žmonės nuoširdžiai man dėkojo: apsikabinę mane verkia ir ištraukia iš mašinos didžiulį gabalą arklienos. Tai yra didžiausia dovana, kurią gali įteikti kazachas. Aš bandžiau jiems paaiškinti, kad niekaip negaliu priimti tokios dovanos, nes neturėsiu, ką su ja daryti, tačiau žinau, kad ta šeima man visada padėtų, jei reikėtų“, – gyvenimišką istoriją pasakojo jis.
Kliuviniai– korupcija ir biurokratija
Nors Kazachstano Vyriausybė skelbia kovojanti su korupcija, nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ duomenimis, korupcijos suvokimo indeksas šioje šalyje 2009 m. buvo 2,7. Kuo mažesnis indeksas, tuo šalies korupcijos lygis yra didesnis, pavyzdžiui, skaidriausia valstybė pernai buvo Danija, kurioje šis indeksas buvo 9,3, Lietuvoje – 4,9.
VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ Kazachstano apžvalgoje taip pat atkreipia dėmesį į šioje šalyje klestinčią korupciją.
„Nežiūrint į gana liberalią verslo aplinką, šalis pasižymi didele biurokratija bei korupcija. Paprastai nepavyksta sutvarkyti jokių reikalų (pradedant muitine ir baigiant mokesčiais) be kyšių korumpuotiems pareigūnams. (...) Kazachstane labai svarbios rekomendacijos ir pažintys. Be jų sunku užmegzti pirmus kontaktus, todėl daugeliu atveju padeda pirminis skambutis iš ambasados. Tai Azijos šalis, todėl svarbūs aukštą statusą pabrėžiantys akcentai: geras viešbutis, automobilis, gausi vakarienė”, – rašoma institucijos apžvalgoje.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ši šalis yra viena europietiškiausių Centrinės Azijos valstybių, kurioje nėra apribojimų verslo steigimui. Dažniausiai įmonės kuriamos per juridines bendroves, už paslaugą imančias iki 2 tūkst. JAV dolerių. Teoriškai įmonę galima įregistruoti per dvi savaites, tačiau dėl biurokratijos tai trunka ilgiau.
Apžvalgoje rašoma, kad elektroniniu paštu išsiųsti pasiūlymai yra viena neefektyviausių priemonių ieškant verslo partnerių – atsakoma į mažiau nei 1 proc. tokių pasiūlymų.
Šiuo metu Kazachstane veikia keliasdešimt Lietuvos įmonių. Tiesioginės Kazachstano investicijos Lietuvoje 2010 m. sausio 1 d. sudarė 16,2 mln. Lt, o tiesioginės Lietuvos investicijos Kazachstane – 5,1 mln. Lt. Tiek Lietuvos, tiek Kazachstano tiesioginės investicijos daugiausia nukreiptos į apdirbamąją gamybą ir prekybos sektorių.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt