Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Verslo įvaizdis užsienyje


Per prekybos namus nuo Vilniaus iki vėjų miesto Baku 
Rima Rutkauskaitė, Portalas "Delfi"", 2009 09 18 
Nepaisant svetimo mentaliteto, nemenkų muitų ir rizikos gabenant prekes per dvi ne visuomet prognozuojamas kaimynes dėl solidžios perkamosios galios įmonių susidomėjimas Azerbaidžanu didžiulis. O Baku pradėję veikti Lietuvos prekybos namai, kaip prognozuojama, netrukus turėtų tapti centru tiekiant prekes ne tik Azerbaidžanui, bet ir Gruzijai, Turkmėnistanui bei Kazachstanui. Kęstutis Kudzmanas, Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane, neslepia: Baku, maitinamas naftos ir dujų pinigais, – labai turtingas miestas. „Paradoksas, bet Azerbaidžane krizės nėra – šalis toliau klesti. Todėl nieko keisto, kad Lietuvos prekybos namai šturmuoja Azerbaidžaną visomis savo išgalėmis“, – sako diplomatas. Jo teigimu, parduotuvėse akivaizdžiai daugėja lietuviškų maisto produktų, ir tai itin džiugina. Lietuvos prekybos namus kartu su Azerbaidžano kontroliuojančiąja bendrove „Ata Holding“ pavasarį įsteigė UAB „Marijampolės pieno konservai“. Tačiau, pasak Raimondo Karpavičiaus, bendrovės valdybos pirmininko, didžiausi prekybos srautai pradės judėti tik dabar, atslūgus varginantiems vasaros karščiams. Planuojama, kad artimiausiu metu vien pieno produktų mėnesio apyvarta sieks 0,5 mln. EUR, o Prekybos namų mėnesio apyvarta sudarys 10–2 mln. EUR. „Dabar vyksta intensyvus darbas: komplektuojame prekių pavyzdžius į vieną vilkiką, nuvežame, ženkliname, dedame į lentynas. Darbas sunkus, alinantis, be poilsio dienų, bet judame į priekį“, – aiškina p. Karpavičius. Jis neabejoja, kad Azerbaidžianas ne vienai maisto pramonės įmonei taps gelbėjimosi ratu. Ir ne tik lietuviškai – per Lietuvos prekybos namus į Baku jau keliauja ir latviški produktai. Ponas Karpavičius priduria nesitikėjęs, kad pradžia bus paprasta, tačiau teko susidurti ir su visiškai kitokia nei Europoje prekybos struktūra, su kitokiu mentalitetu, kita kompetencija. Dabar, po intensyvių kelerių metų vizitų, Lietuvos prekybos namai Azerbaidžane turi savo bazes, sandėlius, išplėtota logistikos sistema. „Palengva mes tą rinką turėtume paimti, o iš jos jau dairomės į Gruziją, Turkmėnistaną, Kazachstaną“, – planus dėlioja p. Karpavičius. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad „įsikabinti“ naujoje rinkoje nei 100.000, nei milijono litų neužteks. Vien Lietuvos prekybos namų reklamai, anot jo, prireiks dešimčių milijonų, todėl ketinama kreiptis pinigų, numatytų eksportui skatinti, o vėliau gal ir prašyti, kad prisidėtų per Lietuvos prekybos namus prekiaujančios įmonės. „Labai svarbu, kad tradiciškai, dar nuo senų laikų požiūris į lietuvius išlikęs teigiamas – tai tvirtas pagrindas prekybai plėtoti“, – tikina p. Karpavičius.
Norėtų daugiau
Eksporto vadybininkų atrodo nebaugina, kad prekes transportuoti nelengva, nes tenka kirsti tiek Baltarusiją, tiek Rusiją. Ar kad daugeliui produktų yra nustatyti importo muitai. Azerbaidžane prekės brangios ir galutinė kaina viską atperka. Todėl ne vienos bendrovės atstovas, paklaustas, ar parduoda prekes Azerbaidžane, atsako, kad ryšių dar tik ieško, bet labai norėtų prekiauti. Perkamoji galia šioje per 8 mln. gyventojų turinčioje valstybėje 10 kartų viršija Gruzijos ir Armėnijos perkamąją galią kartu sudėjus. „Išsiuntėme produkcijos pavyzdžius ir laukiame atsakymo. Rinka mus labai domina ir, jei viskas susiklostytų palankiai, dirbtume per Lietuvos prekybos namus, nes tai mus tenkina“, – tvirtina Vygantas Vanagas, UAB Kėdainių konservų fabriko vadovas. Jis viliasi, kad iš bendrovės gaminamų 150 pavadinimų prekių pirkėjai tikrai atsirinks 10 ar 15 gaminių, kurie jiems patiks.
Karamelė vietoj chalvos
„Labai tikime šia šalimi“, –- teigia ir Lionginas Šepetys, AB „Vilniaus pergalė“, išsiuntusios į Azerbaidžaną bandomąją saldumynų partiją, generalinis direktorius. Saldainių gamintojų nei transportavimas, nei saugojimas ar muitai nedomina – jie prekę parduoda kliento atstovams Lietuvoje. Pradžioje, skaičiuoja įmonės vadovas, pardavimų apyvarta sudarys 50.000 Lt per mėnesį. Tai nedaug šiemet 95 mln. Lt apyvartą planuojančiai pasiekti įmonei. Tačiau tai tik pradžia. „Iš dabartinio mūsų sandorio akivaizdu, kad dirbti Azerbaidžane apsimoka“, – pabrėžia p. Šepetys. AB „Naujoji Rūta“ nuo 2008 m. liepos iki 2009 m. liepos į Azerbaidžaną išvežė apie 23 t produkcijos – vidutiniškai apie 1,5 t per mėnesį karamelių, o vėsesniu laikotarpiu ir vaflinių saldainių bei zefyrų. „Rinka labai patraukli, kad tik turėtume ten daugiau klientų“, – sako Danutė Kopūstaitė, eksporto vadybininkė. Ponas Karpavičius primena, kad prasiskinti kelius ir susirasti patikimą partnerį Azerbaidžane nėra lengva. Be to, derėtų įvertinti ir itin aukštą korupcijos mastą (130–137 vieta tarp 163 pasaulio valstybių), ir kitokią verslo kultūrą (šalis nėra Pasaulio prekybos organizacijos narė, todėl stabilumo garantijų verslui nėra). Tačiau šalies augimo mastas toks, kad įdėtos pastangos, kai lietuviška prekė pakliūna ant tenykštės parduotuvės lentynos – atsiperka su kaupu.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt