Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Verslo įvaizdis užsienyje


Kiekviena emigrantų banga gerovę tėvynėje suvokia skirtingai  
Inga Razmaitė, Dienraštis "Klaipėda", Portalas "Delfi", 2007 09 20 
Darbdaviai pastebi, kad į Lietuvą po truputį grįžta emigrantai. Tačiau jie įsitikinę, kad tai vyksta ne dėl valdžios vykdomų programų ar strategijos, o dėl natūralių ekonominių procesų. Patys emigrantai taip pat tvirtina, jog grįš, kai bus tikri, jog gali čia susikurti gerovę.
Sužavėjo permainos
Beveik 10 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose išgyvenęs Ernestas su šeima spalį parvyksta į tėvynę. „Šią vasarą po viso to laiko grįžome pasidairyti į Lietuvą ir apstulbome, kaip viskas pasikeitė į gerąją pusę. Nusprendėme, kad gal laikas grįžti. Nes jei dabar neparvažiuosim, tai veikiausiai jau niekada nebegrįšim“, – pasakojo vyras.
Amerikoje dirbęs vadovaujamą darbą statybų ir transporto sektoriuose, Ernestas jau ieško darbo gimtinėje – padavė į Lietuvos laikraštį skelbimą.
„Tai daugiau žvalgyba, nes nesitikiu susirasti darbo Lietuvoje pats sėdėdamas Čikagoje. Tiesiog įdomu, kaip žmonės reaguos, kokia pasiūla iš tiesų. Visi sako, kad darbo Lietuvoje labai daug ir jį galima nesunkiai rasti. Sulaukiau keleto atsakymų į skelbimą iš gana nemažų įmonių Kaune. Viena jų yra visai nemenka statybų bendrovė. Siūlo užeiti, pasikalbėti, kai grįšiu į Lietuvą“, – sakė Ernestas.
Lietuviai vyksta namo
Vyras teigė nesitikintis grįžęs uždirbti tiek, kiek Jungtinėse Valstijose. „Mes nevažiuojame atgal Amerikos ieškoti. Suvokiame realybę. Verslo iš karto taip pat nekursime. Reikia kojas apšilti, apsidairyti, nes viskas yra labai pasikeitę. Teks vėl integruotis į lietuvišką visuomenę – įlįsti, patupėti ausis suglaudus ir paskui jau daryti išvadas“, – teigė Ernestas.
Jis pasakojo pastebėjęs, kad iš Amerikos į gimtinę išvyksta vis daugiau lietuvių, žmonės pradėjo investuoti pinigus tėvynėje, tai reiškia, kad ketina parvažiuoti, nes ekonominė situacija akivaizdžiai gerėja.
„Praėjo kiek laiko ir pasiekėme čia ko norėjome – turime mašiną, naują namą. Dabar jau pradedame galvoti – kas toliau? Amerikoje gyvenant yra kiekybė, bet nėra gyvenimo kokybės. Tas amerikietiškas gyvenimas tave įtraukia kaip pelkė, suvynioja ir visai nesvarbu, kad finansiškai esi apsirūpinęs. Tu nieko nematai, niekam nelieka laiko, jautiesi kaip zombis“, – pasakojo vyras.
Traukia klestintys sektoriai
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas patvirtino, jog emigravę Lietuviai iš tiesų grįžta.
„Į vieną statybos įmonę sugrįžo 15 žmonių, kurie prieš kokius penkerius metus išvyko dirbti į užsienį dėl didesnių atlyginimų. Kai materialinė situacija čia pagerėjo, jie parvažiavo. Kitas dalykas, pasak tų sugrįžusių, – pavyzdžiui, Airijoje, darbdaviai nebe taip palankiai žiūri į juos. Lietuvius iš rinkos stumia pigesni darbininkai iš kitų šalių: Rumunijos ar Bulgarijos“, – pasakojo D.Arlauskas.
Jis pabrėžė, kad kol kas daugiausia grįžta nekvalifikuota darbo jėga į statybų ir transporto sektorius, kur smarkiai išaugęs darbuotojų poreikis ir gerokai padidėję atlyginimai. Be to, jis pastebėjo, kad emigrantai grįžta tik į tuos rajonus, kuriuose ekonominė plėtra yra spartesnė.
„Galime deklaruoti, kad procesas vyksta ir tikrai nepriklauso nuo valdžios vykdomų programų. Tai savaiminis procesas, nulemtas daugybės veiksnių tiek mūsų šalyje, tiek kitose“, – kalbėjo D.Arlauskas.
Neveiksmingos akcijos
„Valdžios pastangos susigrąžinti emigrantus panašesnės į akcijas. Mano manymu, kiekvienas Lietuvos pilietis, ketinantis grįžti į tėvynę, susiras jam reikalingos informacijos. Apskritai išskirtinio dėmesio šitiems žmonėms net ir neturėtų būti. Šita tema yra pilstymas iš tuščio į kiaurą, nes priežastys, kodėl žmonės išvažiavo, yra įvairios. Vienas įžeistas sistemos, kitas sužeistas biurokratinės aplinkos, trečias nesuduria galo su galu – būtent tokių yra daugiausia“, – tvirtino Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Živilė Ilgūnaitė.
Ji įsitikinusi, kad iš Lietuvos išvykstantys žmonės tiesiog realiai vertina aplinkybes – ar gali patys gyventi visavertį gyvenimą ir auginti vaikus.
Laukia užsienietiškos pensijos
Pasak D.Arlausko, darbdaviai pastebi, jog sugrįžta emigrantai, kuriems apie 50 metų. „Tie, kas jau sulaukė pensijos. Žmonės pasakoja, kad išdirbus užsienyje iki pensinio amžiaus, galima grįžti į tėvynę, nes iš tos pensijos galima normaliai pragyventi“, – pasakojo D.Arlauskas.
Anot Ž.Ilgūnaitės, mažai kalbėta apie tendenciją, kad emigruoja daug brandžių žmonių, net nemokančių kalbos. Nes perkopus 40 metų, Lietuvoje sunku susirasti darbą, o Airijoje ar Anglijoje vyrai randa darbo statybose, moterys įsidarbina auklėmis, namų tvarkytojomis, indų plovėjomis. Ž.Ilgūnaitė pripažįsta, kad daugelis tokių emigrantų laukia svetimos šalies pensijos ir tik tada ketina grįžti.
„Manau, kad po metų kitų būtent tie žmonės sudarys naują grįžtančiųjų bangą“, – sakė D.Arlauskas. Pašnekovai taip pat teigė, jog emigravęs jaunimas į tėvynę parvykti neskuba.
Jaunimas siekia karjeros
Prieš porą metų aukštąjį išsilavinimą Londono universitete įgijęs Leonas Sendrauskas grįžo į Lietuvą, tikėdamasis čia kurti savo gyvenimą.
„Grįžęs namo darbo ieškojau apie keturis mėnesius. Sekėsi labai blogai. Mano specialybė susijusi su informacinėmis technologijomis. Buvau išsiuntęs gal 10–15 gyvenimo aprašymų į įvairias įmones, dėl įvairių pareigų, kur galėčiau bent pradėti kopti karjeros laiptais. Bet niekas neatsakė. Po kiek laiko atsiliepė lietuvis iš didelės kompanijos Rygoje. Atsiliepė ir iš Estijos kompanijos „Skype“. Joje ir dirbu pusantrų metų“, – pasakojo L.Sendrauskas.
Jis sakė labiausiai norėjęs gyventi ir dirbti Lietuvoje, tačiau dabar ketina siekti karjeros bendrovėje „Skype“, Estijoje. „Be abejo norėčiau grįžti. Nesvarbu, kad mokslus baigiau užsienyje. Tačiau esu užsibrėžęs tikslų. Jei grįšiu, tai veikiausiai jau savo verslą kursiu. Bet, manau, kad 3–5 metus čia galiu laisvai darbuotis, kopti karjeros laiptais, kaupti žinias“, – atviravo vaikinas.
Nėra bendros nuomonės
„Prieš porą metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, norėjome sužinoti, iš kokių vietų žmonės atvažiavę. Jie pildė anonimines anketas ir ten buvo klausimas apie išsilavinimą. Nepatikėsite, daugiau buvo išsilavinusių žmonių. Reiškia, kažkokia spraga Lietuvoje yra, jei savo išsilavinimo jie negalėjo pritaikyti Lietuvos rinkoje“, – sakė Ž.Ilgūnaitė.
L.Sendrauskas mano, kad problema yra tai, jog Lietuvoje darbdaviai laukia žmonių su patirtimi ir nesiryžta priimti ir mokyti jaunų žmonių arba moka jiems juokingai mažus atlyginimus.
D.Arlauskas teigė, jog daugelį emigrantų nuo grįžimo sulaiko socialinės garantijos – šioje srityje Lietuva dar gerokai atsilieka nuo kitų šalių. Visi pašnekovai įsitikinę, kad neįmanoma įvardyti sąlygų, kurias turi sukurti valstybė, kad grįžtų emigravusieji. Kiekvienas labai individualiai įvertina, ar galės pragyventi ar įgyvendinti savo sumanymus gimtoje šalyje.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt