Metodinės medžiagos

Literatūra

Publikacijos

VR praktika

Leidybiniai projektai

Skandalingi projektai


Padėkos akcija


V.Landsbergio skundas įvertintas kaip kišimąsis į teisėjų nepriklausomumą  
Dainius Sinkevičius, Portalas "Delfi"", 2008 02 19 
Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) nusprendė, kad rašytojo Vytauto Petkevičiaus baudžiamąją bylą nagrinėję trys Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjai nepažeidė etikos, o europarlamentaro Vytauto Landsbergio skundą komisija įvertino kaip kišimąsi į teisminės valdžios nepriklausomumą.
„Pastebėtina, kad ypatingai pavojingi atvejai, kai teisėjus siekia paveikti tie politikai, kurie priima sprendimus dėl teisėjų profesinės veiklos, jų karjeros", - savo sprendime konstatavo teisėjų etikos sargai.
TEDK pabrėžė, kad teisėjas neprivalo jokiai valstybės institucijai ar pareigūnams pasiaiškinti dėl savo nagrinėjamų ar išnagrinėtų bylų, o jo priimtus procesinius sprendimus gali peržiūrėti tik aukštesniosios instancijos teismai arba kasacinis teismas, vadovaudamiesi teise ir įstatymais.
„Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui nepalankaus teismo procesinio sprendimo priėmimas byloje nereiškia bylą nagrinėjusių pirmosios instancijos teismo teisėjų aiškaus aplaidumo ir nesudaro pagrindo iškelti jiems drausmės bylą", - pabrėžė teisėjų etikos sargai.
TEDK sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Apie šį sprendimą komisija pranešė drausmės bylas teisėjams siūliusiam iškelti Vilniaus apygardos teismo pirmininkui Artūrui Šumskui. Jis savo ruožtu apie nepalankų sprendimą turėtų informuoti europarlamentarą.
Pasipiktinęs teismo verdiktu parašė skundą
V. Landsbergis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjams Olegui Zaicevui, Jolantai Macijauskienei ir Alenui Piesliakui siūlė iškelti po to, kai šie išnagrinėję prokuratūros V. Petkevičiui pateiktus kaltinimus nusprendė paskelbti išteisinamąjį nuosprendį.
Vėliau apeliacine ir kasacine tvarka bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad apylinkės teismas pažeidė įstatymų reikalavimus. Mat trijų teisėjų kolegija nagrinėjo bylą, nors prokurorai „ydingai surašė kaltinamąjį aktą". Pagal įstatymus teismas turėjo bylą grąžinti klaidoms ištaisyti.
Pagal tuo metu galiojusius įstatymus teisėjai savo iniciatyva negalėjo perkvalifikuoti V. Petkevičiui inkriminuojamų veiksmų, todėl kaltinamąjį išteisino.
Apylinkės teismas V. Petkevičiaus išteisinamajame nuosprendyje pabrėžė, kad prokurorai rašytoją siekė nuteisti pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 154-ąjį straipsnį (šmeižimas), tačiau mirusio asmens atminimą ginanti BK 313 straipsnio 2 dalis.
Ši baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl senaties termino ir V. Petkevičius galimai išvengė atsakomybės.
V. Landsbergis pasipiktino tokiu teisėjų sprendimu ir parašė skundą. Praėjus daugiau kaip metams teismai net nesiteikė jam atsakyti, todėl profesorius papildomai kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių. Šis skundą persiuntė Apygardos teismo pirmininkui, kuris europarlamentaro atsiprašė, kad per klaidą pamiršo išsiųsti atsakymą.
Iš naujo V. Landsbergio skundą dėl apylinkės teismo teisėjų darbo išnagrinėjęs A. Šumskas nusprendė kreiptis į teisėjų etikos sargus bei pasiūlė jiems iškelti drausmės bylas.
Tačiau šį Vilniaus apygardos teismo pirmininko prašymą išnagrinėjusi TEDK paskelbė, kad „vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui nepalankaus teismo procesinio sprendimo priėmimas byloje nereiškia bylą nagrinėjusių pirmosios instancijos teismo teisėjų aiškaus aplaidumo ir nesudaro pagrindo iškelti jiems drausmės bylą".
Teisėja mano, kad V.Landsbergis siekė susidoroti
Apylinkės teismo teisėjai O. Zaicevas, J. Malijauskienė ir A. Piesliakas europarlamentaro skundą laiko kišimuisi į teisėjų nepriklausomumą. Teisėjų manymu, teikimas iškelti bylą yra tik dėl priimto sprendimo, todėl „drausmės bylos iškėlimas reikštų tai, kad kiekvienam teisėjui galima iškelti drausminę bylą dėl jo priimto sprendimo".
„Tai nepakels nei pasitikėjimo teismais, nei pačių teisėjų atsakomybės jausmo. Teisėjo karjerai gali neigiamai atsiliepti vien klausimo apie drausminės bylos iškėlimą nagrinėjimas", - savo pasiaiškinime etikos sargams rašė teisėja J. Malijauskienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad nagrinėjant bylą nukentėjusiuoju pripažintas V. Landsbergis neturėjo advokato, gal todėl „nesugebėjo aktyviai naudotis savo teisėmis procese ir tinkamai jam pasiruošti, tinkamai jame dalyvauti".
„Nesuprantama, kodėl nukentėjusieji, užuot kritiškai vertinę savo aplaidų požiūrį į savo teisių gynimą procese, bando susidoroti su teismu, atlikusiu savo darbą, remiantis įstatymais, ir savo tikslams pasiekti naudojasi aukštesniųjų teismų administracija", - stebėjosi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėja.
Negalima kištis į teismų nepriklausomumą
Savo ruožtu atsisakydama tenkinti V. Landsbergio prašymą TEDK pabrėžė, kad sudarius sąlygas į teisingumo vykdymą kištis kitoms valdžioms, būtų pažeista dauguma teisinės valstybės principų – valdžių atskyrimo, lygiateisiškumo, teisėtumo, rungimosi ir kiti.
„Todėl bet kokie kitų valdžių, atskirų institucijų, pareigūnų ar kitų asmenų mėginimai imtis drausminės atsakomybės priemonių prieš teisėją dėl jo priimto sprendimo (nesant nusikalstamų veiksmų arba profesinio teisėjo elgesio standartų pažeidimo), būtų neteisėtas kišimasis į teisminį procesą ir tiesioginė grėsmė teisminės valdžios nepriklausomumui.
Draudimai kištis į teisėjo darbą taikomi ne tik kitų valdžių atstovams, bet ir kitiems teisėjams, kurie nenagrinėja tos pačios bylos ar nevykdo jos procesinės kontrolės, taip pat teismų administracijos pareigūnams, kadangi pastarieji turi įgaliojimus vykdyti tik administracinę, o ne procesinę kontrolę".
TEDK pastebėjo, kad ypatingai pavojingi atvejai, kai teisėjus siekia paveikti tie politikai, kurie priima sprendimus dėl teisėjų profesinės veiklos, jų karjeros.
Etikos sargų nuomone, teisėjas neprivalo jokiai valstybės institucijai ar pareigūnams pasiaiškinti dėl savo nagrinėjamų ar išnagrinėtų bylų, o jo priimtus procesinius sprendimus gali peržiūrėti tik aukštesniosios instancijos teismai arba kasacinis teismas, vadovaudamiesi teise ir įstatymais.
Toliau kaunasi su V.Petkevičiumi
DELFI primena, kad V. Landsbergis į teismą padavė V. Petkevičių civiline tvarka ir reikalauja atlyginti 100 tūkst. 100 litų už garbės ir orumo pažeidimą dėl knygoje „Durnių laivas" išdėstytų šmeižikiškų teiginių.
Į Vilniaus apygardos teismą V. Landsbergis kreipėsi birželio 28-ąją. Savo ieškinyje jis prašo teismą įpareigoti V.Petkevičių paneigti knygoje „Durnių laivas" išspausdintus šmeižikiškus teiginius apie tarpukario Lietuvos veikėją Vytautą Landsbergį-Žemkalnį.
„Prašau, kad jis atsiprašytų spaudos leidinyje, kurio tiražas ne mažesnis nei buvo išleista knyga", - DELFI yra sakęs V. Landsbergis.
Europarlamentaras teisme teigė, kad sutiktų su V. Petkevičiumi sudaryti taikos sutartį, jei rašytojas prisipažintų, jog tyčia ir piktavališkai apšmeižė jo tėvą.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt