Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Verslo įvaizdis užsienyje


Kokteilių virtuozas JD apie K.Moss ir darbą Londone  
Rūta Rukaitė, Laikraštis „Londono žinios“, Portalas "Delfi", 2007 10 31 
Kai susitikau su savo pašnekovu, dvidešimt ketverių Dainiumi, pirmiausiai pagalvojau - „labai matytas“, stipriai išsiskiriantis iš angliškos minios ir ūgiu, ir stotu. Jaunas, bet su stabiliomis gyvenimo vertybėmis, nors ir turintis Londone puikų ir širdžiai mielą darbą, vis tiek planuojantis grįžti į tėvynę.
Virtuoziškai bare mėtantis butelius ir maišantis puikiausio skonio kokteilius, grojantis saksofonu, buvęs Lietuvoje ir modeliu, ir kelių stambių reklaminių akcijų veidu. Štai, kodėl pasirodė matytas.
Apie pradžią svečioj šaly
Kai susiruošiau išvažiuoti iš Lietuvos prieš trejus metus, pats galvojau, kad kalbu angliškai tiesiog „super“, mat dirbau Vilniuje bare „Amerika“, daug bendravau su užsieniečiais. Deja, kai atvažiavau į Angliją, supratau, kad mano anglų kalbos žinios labai jau menkos.
Atvykau autobusu į Viktorijos stotį, pasijutau toks bejėgis, dabar net juokas ima: ta stotis pasirodė tokia didžiulė, net nesusigaudžiau, kaip rasti metro. Kol 28 valandas kračiausi autobusu, galvojau, kaip savo, sudėtingą užsieniečio ausiai vardą, – Dainius, pakeisti kokiu nors lengviau ištariamu. Sugalvojau, jog būsiu JD (just Dainius), beje, mane ir dabar visi taip vadina, netgi lietuviai, Dainiumi aš likau tik tėvams ir artimiausiems draugams.
Atvykau į miestą Ipswich, kur jau turėjau darbą viešbutyje. Buvo labai juokinga, kai aš, toks pasimetęs jaunuolis, įžengiau į penkių žvaigždučių viešbutį. Mane nuvedė į kambarį, kurį pamatęs tiesiog „apakau“. Kaip vėliau išsiaiškinau, kiekvienas viešbučio kambarys buvo pavadintas kažkieno vardu, o ne numeriu. Man pasitaikė kažin koks su merginos vardu. Oho, pagalvojau tada, turbūt greitai pervadins mano vardu, ir jeigu taip gyvena aptarnaujantis personalas, aš noriu čia likti ilgam. Tačiau netgi „apšalęs“ nuo visos kambario prabangos, neišdrįsau pasikloti lovos ir išsimiegoti kaip žmogus. Galvojau, o jeigu paprašys susimokėti.
Pasirodo, viešbučio vadovybė aptarnaujančiam personalui leidžia vieną naktį permiegoti geriausiuose kambariuose, kad jie pajustų, ką jaučia klientai. Ten dirbau pusę metų, o vėliau nusprendžiau bėgti į Londoną.
Pačią pirmą dieną, atvažiavęs į sostinę, susiradau darbą bare, nes patikėjo mano patirtimi. Dabar dirbu pačiame didžiausiame kazino Londone „The casino at Empire“, prižiūriu penkis barus, pats už baro atsistoju tik tada, kai labai daug žmonių.
Apie tai, kaip buteliai skraido
Dainius dar dirbdamas Lietuvoje susidomėjo šou elementais prie baro. Kiekvienas, kuris buvo gerame bare, turbūt matė, kaip „skraido“ buteliai, žinančio savo darbą barmeno rankose. Vaikinas dalyvavo barmenų keliuose konkurse Lietuvoje. Pirmajame laimėjo „publikos numylėtinio“ titulą. Šių metų balandį kitame konkurse Lietuvoje kokteilis, kurį suplakė Dainius, „Top of the pop“ laimėjo pirmąją vietą. Jis pats savo pasiekimus vertina šiek tiek ironiškai: ,,Kokteilį vertino komisija, kurią sudarę žurnalistės, o jame buvo šiek tiek šampano, ko daugiau reikia moterims...“
Kai dirbo baruose Lietuvoje, jo arbatpinigiai būtent už šou ,,su viskuo, kas papuola bare po ranka“ buvo bene tris kartus didesni, nei jo atlyginimas. Londone jis taip pat dalyvauja panašiuose konkursuose, tačiau kaip pats sako, ranka jau ne tokia, nes treniruotis reikia nuolat, o tam jis jau neturi laiko. Savo prižiūrimuose baruose kazino, pasireikšti ne itin gali, nes vadybininkai prisibijo. Aukštesnioji valdžia daryti tokius šou leidžia, o štai tiesioginis Dainiaus viršininkas – vadybininkas prancūzas griežtai draudžia. Viena, jog tai yra nesaugu, o antra, - mėtydamas gali suklysti ir neteisingai įpilti alkoholį, na, ir, žinoma, trečia – niekas nenori, kad būtų pro šalį pilstomi brangūs alkoholiniai gėrimai.
Pakankamai pavojinga ir nuostolinga tuos butelius ore vartyti... Tačiau vaikinas vis tiek „mėto“, tik, anot paties, vis pažiūrėdamas per petį. Ir dar viena priežastis – čia nepopuliaru duoti arbatpinigių. Anot Dainiaus, arbatpinigius Anglijoje palieka tik turistai amerikiečiai arba ... gėjai. Jis žino, ką sako, nes dirbo bare, kuris buvo pirmasis Anglijoje striptizo klubas, veikė apie 50 metų, vėliau jame atsidarė gėjų klubas, vėliau - kitoks.
Apie įžymybes
Klubas buvo labai populiarus, patį pirmą vakarą aptarnaudamas klientus, dariau visokiausius šou elementus, plakdamas kokteilius. Na, priėjo prie baro tokia, niekuo neišsiskirianti mergiotė, maloniai šypsosi, džiūgauja. Aš patenkintas, kad mano darbas patinka, o ten kažkuris iš mano valdžios klausia, ar žinau, ką aptarnauju. Gūžtelėjau pečiais. Jis pasakė, jog vieną garsiausių manekenių – Kate Moss.
Sakau, jog nežinau jos, tai jis man taip paslaugiai paaiškino; „ta, kur kokainą uosto“... Šiaip nekreipiu dėmesio, ką aptarnauju ar ką pamatau savo darbe. Dabar ypač dažnai aš su jais susiduriu, labai dažnai, nes šalia – kinoteatras, kur visos žvaigždės atvažiuoja per savo filmų premjeras. Prie stalelio klube sėdėjo „kietas riešutėlis“ Bruce’as Willisas. O ką aš turiu daryti - nepulsiu gi vien todėl, kad aš jį aptarnauju, prašyti autografo arba kartu nusifotografuoti. Viena, kad man neįdomu, kita, jog kompanijos taisyklės neleidžia. (Labai stipriai prispaustas pasakyti, su kokiomis dar žvaigždėmis susitiko, lyg tarp kitko pasakė: „Tas gražuolis, kaip jis ten, visoms moterims patinka – Bradas Pittas, dar, atrodo, Mattas Damonas... Daug, visų neprisimenu...“)
Patys maloniausi, tai tikrieji anglų džentelmenai, kurie ir elgiasi nepretenzingai ir į aptarnaujantį personalą žiūri pagarbiai.
Apie barmeno darbo subtilybes
Corbis
Aš galiu įpilti lygiai tiek, kiek numatyta kokteilyje be jokios menzūrėlės – ranka „atmušta“. Egzistuoja tam tikros taisyklės, kaip treniruotis – kiekvienas barmenas turi savo sistemą: skaičiuojant ar pagal muzikos ritmą ir pan. (Į ganėtinai naivų žurnalistės klausimą, ar galėtų aklai įpilti 28 gramus, atsakė, jog į kokteilius pilama 15, 25, 30 ar 50 gramų tam tikro alkoholio...) Svarbiausia, išmokti įpilti, nematant indo. Tai amato pradžiamokslis, mokytis pilti į nepermatomą stiklinę. Daugelis barmenų daro dar vieną klaidą – pila skysčius pagal muzikos ritmą. Jei daina lėtesnė – jis ilgiau skaičiuos, vadinasi, neteisingai įpils. Reikia surasti savo ritmą. Šiaip man tai nėra labai sunku, todėl, kad beveik didžiąją dalį savo gyvenimo mokiausi muzikos. Turėjau tapti saksofonistu, tačiau konservatorijos taip ir nebaigiau.
Barmenus skirstau į tris kategorijas: norinčius užsidirbti pinigų, visa kita nesvarbu, „mėtančius“ ir „maišančius“. Aš esu tas, kuris „mėto“ ir „maišo“, žinoma, netrukdo ir tai, jog uždirbu pinigų iš to.
Pats esu savamokslis, mokiausi iš knygų, pirmiausia, išstudijavau viską apie kokteilius, o vėliau pradėjau mokytis mėtyti ir daryti šou. Traumų turėjau daug. Vienas pagrindinių triukų – mėtyti butelį ir ,,pastatyti“ jį ant plaštakos, taigi rankos nuolat nudaužytos, nubraižytos ir su mėlynėmis, riešai patempti. Kartais buteliai dūžta, aš pats nesu nieko susipjaustęs, bet mano kolegoms yra tekę. Pamenu, kai dirbau Vilniuje „Mambo“ bare, per kiekvieną šou, kai tik suduždavo koks butelis, nuaidėdavo plojimai. Vėliau nusipirkau specialius, treniravimuisi skirtus butelius, kurie plastmasiniai ir nedūžtantys.
Apie kazino
Kazino atidarytas tik gegužės pabaigoje, todėl labai populiarus. Palošti eina visi, kas nori, nėra jame ypatingos prabangos, todėl ir įėjimas pakankamai laisvas. Žvaigždžių kazino neteko sutikti, jie keliauja palošti į kitas vietas, labiau uždaras. Mano kompanija, kurioje dirbu, turi dar keletą kazino, itin prabangių.
Viename teko išleisti 25 tūkstančių svarų vertės žetonus, nes žmonės skųsdavosi, jog norėdami normaliai palošti, turi nešiotis labai daug žetonų...Būna, kad vienu lošimu ir prašvilpia tuos 25 tūkstančius.
Mačiau ir mūsų kazino - žmonės per 10 minučių pralošia kokius dvidešimt tūkstančių ir ramiai išeina. Yra taip pat ir VIP klientų, kurie ateina lošti kaip į darbą, kiekvieną dieną - po 5 tūkstančius svarų. Galbūt jie vieną dieną ir išlošia, o gal ir ne. Sėdi dienom ir naktim. Iš tiesų pagrindiniai kazino klientai, net ne tie, kurie pralošia didžiules sumas, o tie, kurie stato mažesnes sumas, kadangi kazino didelis, viską lemia žmonių skaičius. Paprastą, ramią dieną lankytojų būna apie pusantro tūkstančio, net jei jie atneša penkis ar dešimt svarų, tai jau neblogas pelnas kazino. O kur dar tie penki barai su visais gėrimais...
Apie muziką ir kitas Dainiaus vertybes
Kai mečiau konservatoriją, pradėjau groti gitara. Net saksofoną buvau atsivežęs į Angliją, bet vienu metu buvau nusprendęs grįžti į Lietuvą , tai instrumentą išsiunčiau atgal. Grįžimo planus truputėlį pakoregavo širdies reikalai, nusprendžiau dar kuriam laikui užtrukti Anglijoje. Dabar brazdinu gitarą, kuriu dainas. Labai atsargiai renkuosi draugus, šiaip su lietuviais nelabai stengiuosi bendrauti. Tikrai, kai pamatau kokį girtą tautietį, apsimetu, jog nesuprantu lietuviškai. Be to, teko įvairiausių istorijų prisiklausyti, apie muštynes, girtuoklystes, narkotikus, ką labai mėgsta tautiečiai, o mano vertybės kitokios.
Aš labai anksti, nuo penkiolikos metų pradėjau gyventi vienas. Atrodo, tiek pagundų turėjau, tačiau man įsijungė stabdžiai, gyvenau labai tvarkingai. O ir dabar blogų įpročių neturiu itin daug, alkoholiu nepiktnaudžiauju, kaip sakau, geriau vienas geras gėrimas, nei daug prastų. Kad ir esu lietuvis, alaus negeriu. Kartais taurę JD – „Jack Daniels“(viena versija, kad iš to gėrimo pavadinimo atsirado Dainiaus slapyvardis).
Į Lietuvą tikrai ruošiuosi grįžti ir ten yra ką veikti. O čia skruzdėlynas, gali jame suktis, kol esi jaunas. Nepatinka man tas jų dirbtinis mandagumas, bet nepatinka ir lietuvių chamiškumas, piktumas, nuolatinis verkšlenimas. Reikia ne verkšlenti, o pažiūrėti, ką gali padaryti konkrečiai pats. Nuo savęs reikia pradėti, tik taip gyvenimas pagerės.
Esu kilęs iš penkių vaikų šeimos, todėl pripratintas visiems padėti, o dar, kai esi trečias brolis... Net ir čia, mano darbe, pagalbos visi prašo manęs, kaip sakė viena darbuotoja iš kazino: „JD, jei kas nors ir gali tai padaryti, tai tu“. Taip jau esu auklėtas, mano ir tėvas, ir senelis labai teisingi bei gerbiami, aš taip pat noriu nesutepti giminės vardo. Senelis buvo seniausio Lietuvoje žirgyno savininkas, dabar septyniasdešimt žirgų prižiūri mano tėvas. Tai dar viena priežastis grįžti į Lietuvą. Gal prižiūrėsiu žirgus, o gal atidarysiu savo barą, kuriame buteliai tikrai skraidys...

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt