Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Verslo įvaizdis užsienyje


D.Arlauskas: verslininkai patys kalti dėl prasto įvaizdžio  
Alina Zvicevičiūtė, Portalas Verslosavaite.lt, Portalas "Delfi", 2007 11 26 
Lietuvių pasąmonėje susiformavęs neigiamas verslininko įvaizdis ne atsitiktinumas. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinio direktorius teigimu, prie prastos nuomonės apie verslininkus formavimo prisidėjo ne vienas veiksnys, tarp kurių ir nepagarba darbuotojams bei prabangos demonstravimas.
Įvaizdis prastesnis nei Vakaruose
Praėjusią savaitę paskelbti rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atliktos apklausos duomenys, kurie atskleidė, kad 55 procentai respondentų, iš kurių trečdalis įmonių vadovai, mano, jog daug uždirbantys žmonės išnaudoja kitus, 49 procentai – kad tokie asmenys yra nesąžiningi.
LVDK generalinis direktorius Danas Arlauskas Verslosavaite.lt teigė matąs, kad Lietuvoje verslas turi prastesnį įvaizdį nei Vakarų demokratijos šalyse, kur visuomenė gerbia verslininkus.
Pasak D. Arlausko, vakaruose verslininkai rizikuodami turtu, o kartais net ir sveikata kuria gėrybes, kuriomis netiesiogiai naudojasi kiti. „Jie sudaro galimybes kitiems užsidirbti, o tai lemia prielaidas valstybės materialinių gėrybių kūrimui, kurios leidžia kurti ir socialines vertybes“, – Verslosavaite.lt teigė pašnekovas.
Tuo tarpu dalis Lietuvos verslininkų į verslą ir darbuotojus žiūrėjo visai kitaip, todėl, pasak pašnekovo, dėl prasto įvaizdžio kalti patys verslininkai.
Palanki geografinė padėtis skatino nesąžiningą prekybą
LVDK generalinis direktorius mano, kad prie neigiamo įvaizdžio galėjo pirmiausia prisidėti tai, kad iš karto po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje verslas labiau orientavosi į prekybinius santykius, kurie ne visada buvo sąžiningi.
„Verslininkai išnaudojo prekybai tinkamą Lietuvos geografinę padėtį – galimybę sėkmingai prekiauti tarp Rytų ir Vakarų. Tačiau, reikia pripažinti, kad prekyba ne visada vyko sąžiningai, neišvengta kontrabandos, netinkamų bei nekokybiškų produktų pardavimo“, – apie verslininkų norą žūtbūt užsidirbti daugiau kalbėjo pašnekovas.
Siūlo išlaikyti balansą tarp skirtingų interesų
Pasak pašnekovo, nemažai žalos verslininkų įvaizdžiui padarė ir demonstruota nepagarba darbuotojams.
„Kai buvo didelis nedarbas, dalis verslo atstovų vadovavosi šūkiu „mes jus maitiname“, – netolimą praeitį prisiminė D. Arlauskas. – Šūkis iš esmės neteisingas, nes verslininkas į pasamdytą darbuotoją turi žiūrėti kaip į lygiavertį darbo rinkos dalyvį. Turime stengtis išlaikyti balansą tarp interesų – kiek turi gauti pelno darbdaviai, kokį atlyginimą darbuotojai.“
Pasak D. Arlausko, tai dialogo klausimas ir reikia pripažinti, kad darbuotojai ilgai neturėjo tokio svaraus balso, kaip verslininkai.
Pasipiktinimą kelia demonstruojama prabanga
LVDK atstovas mano, kad kai kuriuos žmonės šokiruoja verslininkai, demonstruojantys prabangius automobilius, kokių neturi ir kai kurie pasiturintys užsienio verslo atstovai.
„Matant demonstruojamą prabangą žmonėms natūraliai kyla klausimas – kaip per dešimt nepriklausomybės metų įmanoma sukaupti tokius turtus. Kiekvienam tada rūpi, ar verslininkas praturtėjo ne jo sąskaita“,– apie dalies verslininkų norą pasipuikuoti kalbėjo verslo darbdavių atstovas.
Pasak D. Arlausko, dabar sunku pasakyti, kieno sąskaita praturtėta. „Aišku tik tai, kad Lietuvoje iškraipyta rinka, netobula mokesčių sistema, daug korupcijos, leidžiančios nesąžiningiems susikrauti turtus“, – Verslosavaite.lt teigė D. Arlauskas.
Pokyčiai į gerą pusę neišvengiami
LVDK generalinis prezidentas mano, kad situacija pamažu keičiasi, nors noras pasirodyti dar labai stiprus: „Trūkstant darbuotojų verslininkai jau priversti labiau juos gerbti, dalis jau susimąsto, kad reikia padėti ir likimo nuskriaustiems, sunkiai besiverčiantiems žmonėms“.
Pasak pašnekovo, ateina laikas, kai verslas pasiekia tam tikrą pinigų kaupimo stadiją ir į verslą pradedama žiūrėti kitaip, darbdaviai tampa labiau visuomeniški, bet tam reikia visų pastangų, neužtenka kelių pavienių iniciatyvų.
„Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išskirtinė. Visos šalys turi pereiti tam tikrus verslo vystymosi etapus, galima teigti, kad mes šį etapą jau sėkmingai perėjome. Priešingai, nei kaip kai kuriose šalyse, Lietuvoje nėra nei išpuolių prieš verslininkus, nei langų daužymo“ – Verslosavaite.lt kalbėjo D. Arlauskas.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt