Metodinės medžiagos

Literatūra

Publikacijos

VR praktika

Leidybiniai projektai

Skandalingi projektai


Lietuvos tauta: būklės ir raidos perspektyvų analizė


Valdžia pasiglemžia piliečių teises 
Valdas Bartasevičius, Dienraštis "Lietuvos rytas", 2006 04 03 
Grėsmę kelia politikų, klerkų ir slaptųjų tarnybų sąjunga
Praėjusią savaitę buvo pristatyta Seimo kanceliarijos užsakymu Strateginių studijų centro ir Pilietinės visuomenės instituto rengta studija „Lietuvos tauta: būklės ir raidos perspektyvų analizė“. Daugiau nei 500 puslapių tyrime aptariamos svarbiausios Lietuvos visuomenės raidos problemos, iššūkiai bei pateikiamos rekomendacijos politikams, ką vertėtų keisti šalyje. Tačiau tyrimo autoriai sulaukė smarkios Seimo valdininkų kritikos. Kodėl ši pačios valdžios užsakyta studija sukėlė tiek aistrų? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su Pilietinės visuomenės instituto vadovu, buvusiu prezidento Valdo Adamkaus patarėju Dariumi Kuoliu.
* * *
- Seimo valdininkai jūsų studijoje pasigedo ir moksliškumo, ir konkrečių išvadų. Ar prastai atlikote darbą, ar valdžia iš jūsų laukė visai kitų išvadų?
- Studija siūlo esmingai atnaujinti politiką, nes ji pernelyg uždara, nepajėgia reaguoti į tautai nuolat kylančius šiuolaikinio pasaulio ir globalizacijos iššūkius. Tačiau sulaukėme tiktai Seimo valdininkų kritikos, nors kalbėdamiesi su jais asmeniškai ir išgirdome atsiprašymų. Manau, kad mus kritikuodami jie nebuvo savarankiški.
- Vadinasi, Seimo daugumai nepatiko kritinės jūsų studijos išvados?
- Be abejo, mūsų tyrimas nėra tobulas. Mokslininkai tiesiog analizavo gyvą tautos gyvenimą. Lietuvos mokslo žmonės įpratę tik aprašyti procesus, bet mažai galvoja, kaip tikrovę galima keisti konkrečiais politiniais sprendimais. Tikrovės analizei dažnokai pristinga suvokimo, kaip galima ją konstruoti. Vis dėlto šia studija siekiame suartinti mokslo ir politikos erdves. Mūsų politikams ir visuomenei turėtų būti labai svarbi įžvalga, kad per mažai savo kasdieniame gyvenime remiamės šalies Konstitucija, kaip modernią valstybę kuriančiu ir tautą vienijančiu tekstu. Į gerovės sampratą paprastai nepakliūva Konstitucijos garantuotos žmogaus teisės ir laisvės. Kai mūsų politikai kalba apie gerovę, jie turi galvoje tik žmonių pajamas ir materialines vertybes. Valdžia užmiršta, kad gerovė – tai ir piliečio galimybė apginti savo teises bei laisves, gyventi oriai. Mūsų valdžia šią gerovės dalį visiškai nuvertina.
- Bet ar ne patys žmonės nuvertina laisvę, nes dažniausiai kalba tik apie asmeninę naudą, nesukdami galvos, kokią kainą už ją tenka mokėti?
- Visuomenė iš tiesų nėra reikli valdžiai. Prezidentas V.Adamkus metiniame pranešime pareiškė, kad Lietuvos žmonės neturi leisti valdžiai trypti savo savigarbos, kad turi būti reiklūs visiems valdžios pareigūnams. Pridurčiau, kad prezidentas ragina žmones būti reiklius ir jam, kaip demokratinės valstybės vadovui. Labai norėčiau, kad į šį prezidento raginimą žmonės atsilieptų. Būtų reiklūs ir jam, ir Seimui, ir Vyriausybei, ir visoms valdžios grandims. Itin svarbu, kad Lietuvos prezidentas nepasiduotų nomenklatūros spaudimui, kuri labai stengiasi paversti jį savo priedėliu. Juo prisidengiama darant ir nelabai skaidrius sprendimus. Man apmaudu, kad nomenklatūra, pristigusi argumentų savo veiklai paaiškinti, žiūrėk, pasiremia šalies vadovu. Visuomenė neturėtų leisti nomenklatūrai taip žaisti tautos išrinktu prezidentu. Jis privalo būti piliečių sąjungininkas priešinantis nomenklatūros valdžiai.
- Kritikuojate nomenklatūrą, bet ar ne jai pirmiausia ir adresavote Seimo užsakymu atliktą Lietuvos iššūkių studiją?
- Studiją rengėme visuomenei. Neketiname šio darbo laikyti stalčiuose. Porą mėnesių Seimo kanceliarijos darbuotojai mūsų prašė neskelbti šio tyrimo, o patys pradėjo kovą su mokslininkais per žiniasklaidą. Galbūt taip atsitiko todėl, kad mes pakliuvome į dėl įtakos besigrumiančių politinių grupuočių krumpliaračius.
- Ar galėjo būti kitaip, jei sutikote, kad užsakovu taptų ir pinigus jums mokėtų Seimas? Ar etiška institutui imti pinigus iš valdžios, kurią kritikuoja? Panorėjusi valdžia gali jus užčiaupti, tarkime, nurodžiusi penkioms ministerijoms užsakyti po studiją. Dirbtumėte valdžiai ir neliktų laiko ją kritikuoti.
- Svarstėme šią problemą. Galima atmesti bet kokį bendradarbiavimą su valdžia. Vakarų šalyse yra nemažai visuomeninių organizacijų, kurios griežtai laikosi tokios nuostatos. Jos žvelgia į valdžią tik kaip į savo kovos objektą, nes mano, kad ji iš prigimties yra blogis. Bet mes laikomės kitokio požiūrio. Žvelgiame į valstybę kaip į piliečių bendruomenę. Todėl siekiame skatinti politikų dialogą su visuomene. Politikai, valstybės tarnautojai – taip pat visuomenės dalis. Vis dėlto dabar tapau gerokai radikalesnis. Mat įsitikinau, kad Lietuvos valdžia nenusiteikusi dialogui, o tik dairosi, kaip tavimi manipuliuoti ir pasinaudoti. Tuo tarpu Vakarų šalyse valdžia moka visuomeninėms institucijoms už kritiką, nes civilizuotai valdžiai kritinis požiūris labai naudingas.
- Vis dėlto ar visuomenės organizacijos neims dozuoti kritikos, jeigu priklausys nuo valdžios užsakymų?
- Tai lemia pilietinių organizacijų laikysena. Mūsų institutas, priimdamas valdžios užsakymus, niekaip nesaisto savęs ir nemažina kritikos dozės valdžiai. Nemanau, jog kas nors galėtų mus kaltinti tuo, kad pataikaujame kuriai nors valdžios grandžiai.
- O kaip dėl sklandančių gandų, kad jūs asmeniškai konsultuojate Seimo pirmininką Artūrą Paulauską ir netgi rašote jam šventines kalbas?
- Tai netiesa. Aš jokiomis slaptomis konsultacijomis neužsiimu, A.Paulauskui kalbų nerašau. Žinau, kad tokie gandai yra paskleisti. Žinau, ir kas tai darė – į skandalingas istorijas įklimpę valstybės pareigūnai. Toks elgesys man primena gatvės gaujų metodus.
- Ar tiesa, kad būtent dėl jūsų ryšių su A.Paulausku pašlijo jūsų santykiai su prezidentu?
- Girdėjau, kad kai kurie prezidento V.Adamkaus patarėjai dėjo nemažai pastangų įtikinti tokiais gandais ir patį šalies vadovą.
- Pavyko?
- Nesidomėjau, bet abejoju, ar tokiais dalykais galima įtikinti šalies vadovą. Jeigu ir esu kam pataręs, tai ne A.Paulauskui, o V.Adamkui.
- Kalbate apie valdininkų vaidmenį ir jų įtaką šalies vadovams. Kas iš tikrųjų valdo Lietuvą – tautos rinkti politikai ar valdininkų klanai?
- Valdžia – šių abiejų grupių rankose. Daugiausia pavojaus iškyla tada, kai politikai susilieja su valdininkų nomenklatūra ir patys tampa nomenklatūrininkais. Dar pavojingiau, kai prie jų sąjungos nomenklatūriniu pagrindu prisijungia dar ir specialiosios tarnybos. Toks nomenklatūrinis darinys jau gyvena pagal savo, o ne valstybės ir visuomenės taisykles. Nepaisoma nei Konstitucijos, nei įstatymų, ignoruojama visuomenės nuomonė. Kiekvienas visuomenės klausimas sutinkamas kaip sąmokslas ir puolama į kovą su ja ir žiniasklaida. Lietuvoje tokios nomenklatūrinės dvasios dar labai daug. Pavyzdžiui, Pilietinės visuomenės institutui tereikia paklausti, kodėl Vyriausybė iki šiol neatsako tautai, kokiems tikslams bus skirti Europos Sąjungos milijardai, ir iš karto kai kuriuose leidiniuose pasipila prieš mus nukreipti užsakomieji straipsniai.
- Turite įrodymų, kad nomenklatūriniam politikų ir valdininkų klanui padeda net ir specialiosios tarnybos?
- Iš tiesų stebina, kad į kovą su pilietinėmis organizacijomis kartais įtraukiami specialiųjų tarnybų pareigūnai. Pakanka kritiškai įvertinti vienų politikų elgesį, tuoj pat išgirsti, kad tai darai už kitų pinigus. Tarkim, paleidžiamas gandas, jog aš kažkieno užsakymu už pusantro milijono litų jau rengiu sąmokslo planą. Kitas pavyzdys. Ar tikrai pats tikėjo tuo, ką tvirtino aukštas Valstybės saugumo departamento pareigūnas, kuris, kilus Turniškių skandalui, teigė, kad tai užsienio specialiųjų tarnybų darbas? Nemanau, nes jei jis tuo tikėjo, vadinasi, jis aiškiai serga paranoja. Be abejo, čia buvo sąmoningai mėginta klaidinti visuomenę ir žiniasklaidą. Tai seni KGB metodai skleisti dezinformaciją, siekiant supjudyti žmones.
- Kokį priešnuodį šiam nuodui galite pasiūlyti?
- Žmonės turėtų telktis į įvairias visuomenės grupes, gindami tai, kas vadinama Respublika. Valstybę reikia suvokti kaip mūsų bendrą reikalą. Žmonės jau telkiasi. Net stebina, kiek daug jų ateina į mūsų institutą.
- Ar tai nėra tik asmeniniai skundai?
- Kreipiasi daug žmonių, turinčių neigiamos informacijos apie dabartinės valdžios darbus. Pranešti tokią informaciją – jau visuomeninis veiksmas, nes visuomenę pirmiausia išlaisvina žinojimas ir skaidrumas. Todėl ir svarbu atvirai kalbėti apie mūsų valstybės bėdas ir telkti pastangas toms bėdoms įveikti. Lietuvoje jau yra visuomeninio telkimosi požymių. Žmonės nori gyventi Respublikoje, o ne nomenklatūros tvarkomoje valstybėje. Jie nori, kad valstybė būtų jų, o ne valdininkų kūrinys.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt