Metodinės medžiagos

Literatūra

Publikacijos

VR praktika

Leidybiniai projektai

Skandalingi projektai


Lietuvos tauta: būklės ir raidos perspektyvų analizė


Tyrimas apie Lietuvos tautą sukėlė diskusijas  
Rasa Lukaitytė, Portalas "Delfi", 2006 03 29 
Trečiadienį visuomenei pristatytas beveik metus Pilietinės visuomenės instituto (PVI) ir Strateginių studijų centro (SSC) iniciatyva bei Seimo kanceliarijos užsakymu vykdytas tyrimas „Lietuvos tauta: būklės ir raidos perspektyvų analizė“, sukėlęs diskusijas visuomenėje bei sukritikuotas Seimo kanceliarijos. Tyrime pateikta aštuoniolika išvadų ir dvidešimt rekomendacijų.
Pasak PVI direktoriaus, buvusio prezidento patarėjo Dariaus Kuolio, šio tyrimo tikslas ir buvo išprovokuoti kritines diskusijas.
Pasak jo, mokslininkų grupė siekė iškelti tautai svarbias problemas, kad megztųsi politikų ir visuomenės dialogas.
SSC direktorius Egidijus Motieka teigė, kad tai yra mokslinis analitinis tyrimas, juo identifikuojama Lietuvos situacija. Pasak E.Motiekos, remiantis šiuo tyrimu, galima konstruoti daug strategijų ir veiklos planų.
Pasak tyrimo vykdytojų, du mėnesius Seimo kanceliarija vilkino recenzijos ruošimą, o vėliau komentarai atsirado spaudoje to nežinant tyrimo vykdytojams. Jų manymu, mokslinių tyrimų negalima tiesiogiai politizuoti.
Pasak Seimo pirmininko pavaduotojo Viktoro Muntiano, jeigu mūsų visuomenė būtų pakankamai brandi, nereikėtų galvoti apie tokius tyrimus. Jo teigimu, Seimo kanceliarija užsakė parengti tyrimą, kurio du trečdalius sudarytų gairės į ateitį, tačiau didžioji dalis veikalo skirta esamai situacijai analizuoti.
Vienas tyrimo autorių, profesorius Arūnas Augustinaitis teigia, kad tyrimas su politika politinių simpatijų prasme neturi nieko bendra, o mokslinė pozicija yra gana neutrali.
„Tyrimo rezultatai nėra nei geri, nei blogi, nei kažką giria, nei kažką peikia, keliamas klausimas – kokios Lietuvos perspektyvos ir galimybės“, - aiškino mokslininkas.
Pasak jo, svarbiausia, kad projektas bent iš dalies išryškino, kas mes esame, o tai yra neblogas pagrindas koreguoti politinių sprendimų prioritetus. A.Augustinaitis viliasi, kad politikai pasinaudos siūlomomis rekomendacijomis.
Politologas Raimundas Lopata DELFI sakė tyrimą vertinąs teigiamai. Pasak jo, tai yra pirmas tokios problematikos tyrimas Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo, jame pateiktos pagrindinės kryptys, atlikta kryptinga analizė.
Prezidento patarėjas Ramūnas Vilpišauskas pastebi, kad tokios diskusijos visuomenėje reikalingos, tačiau kai kur tyrime jis pasigedo nuoseklumo.
„Ekonominėje dalyje siūloma šalinti mokesčių lengvatas – tam aš tvirtai pritariu, tuo tarpu kitoje dalyje apie žinių visuomenę pozityviai vertinama pajamų mokesčio lengvata kompiuterinei technikai pirkti. Strateginės tyrimo sritys buvo pasirinktos pagal „modernaus pasaulio iššūkius“ – šiek tiek trūksta atskleidimo, nuo ko atsispiriama, - teigė R.Vilpišauskas.
Pasak prezidento patarėjo, džiugu, kad studijos autoriai pripažįsta, jog Lietuvos ekonomika nėra jau tokia prasta. Tačiau jis pasigenda vertinimo, kas gali riboti Lietuvos ekonomikos augimą.
Įsuktas politizavimo vijurkas
Seimo pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas teigė, kad tyrime „per daug juodai viskas paišoma, keturiuose šimtuose puslapių kalbama apie tai, kas buvo, o ne kas bus“.
Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė tyrime pasigedo tam tikros lyginamosios analizės - Lietuvos situacijos lyginimo su kaimynais latviais, lenkais arba „su tais, kurie liko Rytuose“.
Vienas Seimo kanceliarijos tyrimo recenzijos autorių Alvidas Lukošaitis teigė, kad darbas nėra nei blogas, nei geras, o viskas pasibaigė tuo, kad įsuktas visiškai beprasmis politizavimo vijurkas.
„Sumanymas geras, kūrinys turėjo būti skirtas politikams, deja, idėjos realizavimas man paliko tam tikrų nuoskaudų ir idėja buvo realizuota ne taip, koks buvo pirminis jos sumanymas, - teigė A.Lukošaitis.
Daugelio vertintojų nuomone, tyrimas yra daugiau pesimistinis, jo išvadose teigiama, kad Lietuvoje iki šiol nesuformuotas valstybės strateginio mąstymo ir valdymo modelis, daugelyje gyvybinių sričių vyrauja paradigminis atsilikimas, neužtikrinta Lietuvos ūkio plėtros ilgalaikė perspektyva, pagrindiniai šalies dokumentai neteikia visuomenei ir piliečiams patikimų valstybės raidos orientyrų, teigiama, kad dabartinis valstybės režimas vis dar yra „posocialistinis“.
Tyrime rašome, kad jeigu tokia padėtis tęsis dar bent penketą metų, Lietuva rizikuoja likti „žaliaviniu low-tech Europos sąjungos priedėliu“, gali įvykti tapatybės krizė – ji taps dominuojama rusiškosios ir kosmopolitinės anglakalbės kultūros mišinio.
Rekomendacijose siūloma kritiškai peržiūrėti visus strateginius šalies dokumentus, pakoreguoti juose numatytą gerovės valstybės kūrimo viziją, būtina radikaliai keisti valdžios ir visuomenės santykius, paversti švietimą realia visuomenės ir valstybės modernizavimo, tautos kūrimo priemone.
Tyrimo rengime dalyvavo apie 30 mokslininkų, iš kurių aštuoni profesoriai, veikalas susideda iš maždaug 550 lapų, po kelių mėnesių planuojama jį išleisti knyga.
Pasak tyrimo vykdytojų, visas projektas kainavo iki 105 tūkst. litų, iš kurių 60 tūkst. skyrė Seimo kanceliarija.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt