Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Verslo įvaizdis užsienyje


Jorko universiteto studentai klausosi lietuvio paskaitų  
Dovilė Ilevičiūtė, "Londono žinios", Portalas "Delfi", 2007 01 16 
Protų nutekėjimas iš Lietuvos vieniems atrodo tik išpūstas burbulas, kitiems – reali grėsmė šalies gerovei. Siekdami įgyti įdomios patirties, norėdami išbandyti save svetur, bet dažniausiai ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų profesionalūs, talentingi, išsilavinę lietuviai renkasi karjerą svetimose šalyse.
Kad Anglijoje mokosi daugybė studentų iš Lietuvos, jau niekam nekelia nuostabos. Tačiau sunku nenustebti išgirdus lietuvišką pavardę viename iš garsiausių Jungtinės Karalystės universitetų dėstytojų sąraše. Trečius metus Jorko universitete dėstytojaujantis 34-erių daktaras Renatas Kižys patvirtina, jog lietuvių kolegų darbe nesutinkantis.
Protingas vaikinas
Atvykusi į Jorkšyrą sėdu į futuristinio pavidalo alyvų spalvos autobusą. „Future travel“ (angl. Ateities kelionė) – skelbia ant itin moderniai atrodančio visuomeninio transporto užklijuotas užrašas. Vairuotojo pasiteirauju, kurioje stotelėje išlipti, jei keliauju į Jorko universiteto, Ekonomikos departamentą.
„Pamatysite, susipažinsite su daugybe studentų iš įvairiausių šalių. O iš kur esate?“ – manydamas, kad esu naujai iškepta Jorko studentė klausia jis. Paaiškinu, jog atvykau pakalbinti universitete dėstytojaujančio kraštiečio. „Aha... vaikinas turėtų būti labai protingas. Juk mūsų universitetas labai garsus: tiek puikiais dėstytojais, tiek gabiais studentais“, - stebisi britas vairuotojas ir maloniai sutinka riktelti, kada reikės išlipti.
„1963 įkurtame Jorko universitete šiuo metu studijuoja daugiau nei 10 000 studentų”, - skaitydama informacinį lankstinuką įsitikinu, jog vairuotojas teisus. Virš trisdešimt fakultetų ir tyrimų centrų turinčio universiteto absolventų sąraše puikuojasi tokie garsūs britai, kaip „The Sunday Times“ redaktorius John Witherow, buvęs BBC generalinis direktorius Gregas Dyke’as, pasaulinio garso rašytojai Jung Chang ir Helen Dunmore, komikas Harry Enfieldas, dešimtys Britanijos parlamento narių.
„Jorko universitetas“, - rikteli vairuotojas ir aš jau klaidžioju milijono studentų pramintais takais, ieškodama Ekonomikos departamento. Mane pasitikęs Renatas iš karto pasiūlo pereiti prie neformalaus kreipinio „tu“. Šviesiu lietpalčiu apsivilkęs lietuvis primena akademiką, tačiau užkrečiančiu juoku ir laisvu, paprastu bendravimo stiliumi nė iš tolo nepanašus į nuobodų, senamadišką dėstytoją.
„Dar nespėjau Lietuvai pasitarnauti, tad nežinau, ar esu vertas žurnalistų dėmesio“, -kukliai bando išsisukinėti jis ir iš karto išsako norą - kada nors būti naudingas gimtinei.
Jorko universitetas – milžiniškas, tad aplinkui matyti tik jam priklausantys pastatai. Prisėdame vienoje iš studentų kavinaičių.
Lietuvių nematyti
Jorko universitete dėstytojai ir studentai iš viso pasaulio - italai, graikai, ispanai, portugalai. Kaip pasakoja Renatas, ekonomikos fakultetas labai tarptautinis: penkiasdešimt procentų jo yra anglai, kita pusė – skirtingų tautybių. „Tačiau per dvejus dėstytojavimo metus sutikti lietuvio dar neteko. Net pačiame Jorke lietuvių labai mažai“, - teigia jis.
„Jorko universitete atlieku podaktarinį tiriamąjį darbą, susijusį su sąlyčio tarp makroekonomikos ir finansinių investicijų pelningumo „Didžiojo septintuko“ valstybėse ypatumu teoriniu ir ekonometriniu įvertinimu. Tiksliau, pastaruoju metu tyrinėju šį sąlytį JAV ir JK“, - greitakalbe beria Renatas.
„Kita mano veikla yra susijusi su verslo ciklų svyravimu įtakos tarptautinei finansinių rinkų integracijai ir koreliacijai „Didžiojo septintuko“ ir kitose išsivysčiusiose valstybėse tyrimu“, - nepaliauja stebinęs lietuvis.
Susipainioju ekonomikos, ekonometrijos ir finansinių terminų lavinoje. Tad, kaip konkrečiai įvardinti pareigas, - teiraujuosi Renato. „Sunku išversti mano dabartines pareigas, - pripažįsta jis. - Gal tiesiog pavadinkime mane ekonomistu su makroekonomikos ir finansų specializacija?“
Mums begurkšnojant kavą Renatas užsimena, kad draugai Lietuvoje pyksta, jog pasisėdėjimams jis netikėtai pradėjo siūlyti kavines, o ne įprastus alaus barus. „Prie kavos pripratau dar bestudijuodamas Ispanijoje, - šypsosi jis. - Lietuvoje stengiuosi apsilankyti kaip galima dažniau. Bent kas du mėnesius, jei išeina. Juk skrydžių dabar yra daugybė ir visai nebrangių. Tereikia surasti laiko“. Anglijoje dėstytojaujančio lietuvio gimtinėje nekantraudami laukia tėvai, penkeriais metais jaunesnis brolis ir mergina.
„Koks lietuvis nebuvęs Londone?“ - juokiasi Renatas ir pasakoja, jog į svečius atvykstančius artimuosius jis dažniausiai sutinka Londone, o ne Jorke.
Ispaniškas akcentas
"Londono žinios"
Rudakį Renatą dažnas užsienietis sumaišo su ispanu. „Tikriausiai mano akcentas“, - juokiasi ir Ispanijoje ekonomikos mokslus krimtęs lietuvis.
Vilniaus universitete Renatas įgijo Ekonomikos magistro diplomą. Trejus metus viename komerciniame banke dirbęs lietuvis nepaliovė tobulėti ir ieškoti geresnių galimybių. Pramokęs ispanų kalbos jis atsidūrė Alikantės universitete, Ispanijoje, kur šešerius metus studijavo Ekonomikos mokslų doktorantūrą. „Įskaitant magistratūros lygio vienerių metų trukmės tarptautinės ekonomikos studijas Pasaulinės ekonomikos institute Kylyje, Vokietijoje“, - priduria jis.
Šalia daugybės diplomų Renatas gali didžiuotis ir laimėtomis stipendijomis, kurios skiriamos, toli gražu, ne kiekvienam mirtingajam. „Agencia Espanola de Cooperacion Internacional (AECI) stipendija, skiriama užsieniečiams, norintiems studijuoti Ispanijoje. Ji man buvo skirta pirmiesiems dvejiems studijų metams doktorantūroje Alikantės universitete. Marie Curie Predoctoral Fellowship stipendija skirta tarptautinės ekonomikos studijoms Pasaulinės ekonomikos institute Kylyje“, - išvardina Renatas.
Apie tautiečius, gyvenančius svetur, Renatas kalba teigiamai. „Žmonės vyksta į kitą šalį ieškodami geresnio gyvenimo. Jei jų netenkina sąlygos, kodėl gi ne. Žinoma, pasitaiko ir moraliai nusižengusių, kurie palieka vaikus, senus tėvus ir vien savanaudiškais tikslais pabėga. Žinau tokių atvejų, kai žmonės sukuria šeimą ir paskui egoistiškai išvažiuoja siekdami užsidirbti tik sau. Ypač tai pasitaiko provincijose“, - kalba iš Prienų kilęs vyriškis.
Jei turėtų galimybę išrėžti kalbą lietuviams, Renatas sako tautiečius ragintų neužmiršti gimtųjų šaknų. „Kai kurie lietuviai priversti išvažiuoti. Talentingi, gabūs, protingi žmonės darbą nesunkiai randa kitur. Tačiau nereikėtų pamiršti, iš kur esame“, - mano jis.
Vakar žaidžiau krepšinį
Renatas vienas iš laimingųjų, kurie džiaugiasi pasirinkę mėgstamą profesiją. „Besimokydamas Prienų „Žiburio“ vidurinėje mokykloje maniau pasirinksiantis geografiją – vieną iš mėgstamiausių dalykų. Tačiau būtent geografijos mokytoja ir pasiūlė pabandyti ekonomiką. Jei kažkam mane pristatydavo, visuomet sakydavo: „Šis vaikinas bus ekonomistas“, - prisimena jis. Užuomina Renatui patikusi, ir jis iki šiol mėgaujasi savo specialybe.
Laisvalaikį Renatas dažniausiai praleidžia kolegų kompanijoje. Energija trykštantis vyriškis sako kartais mėgstantis ramybę, tačiau Jorko gatvės vilioja pasižmonėti. „Kartais einame pasėdėti į kokią nors jaukią Jorko kavinaitę. Be to, Jorkas – daugybę tradicijų išlaikęs miestas. Tad savaitgaliais centre skamba muzika, vyksta atrakcionai, galima pasižiūrėti gatvės vaidinimų“, - pasakoja lietuvis.
„Patinka keliauti, kino teatrai, - vardina toliau. – Seniau mėgdavau skaityti ir romanus, tačiau nusprendžiau tapti aktyvesniu visuomenės nariu. Dabar skaitau tik mokslinius romanus“.
O koks pats mėgstamiausias užsiėmimas? „Krepšinis“, - net nedvejodamas atsako jis. „Kaip tikram lietuviui“, - priduria. „Kada paskutinį kartą žaidei krepšinį?“ - klausiu. „Vakar“ – vėl nustebina Renatas. Pasirodo, aikštelė po atviru dangumi, kur renkasi įvairių tautybių krepšinio mėgėjai, mėgstama ir Renato.
Atgal į Lietuvą
Renato tikslas – grįžti į Lietuvą, tačiau galimybės vyriškis kol kas nemato. Ir finansų srityje dirbanti lietuvio draugė Lina taip pat pradėjo darbo ieškoti Anglijoje, kad būtų arčiau mylimojo.
Kaip bebūtų, Lietuvos ateitį Renatas mato optimistiškai: „Visuomet buvau optimistas. Toks ir likau. Manau, kad mano svajonė grįžti į gimtinę - išsipildys. Tik kol kas nežinau, kada. Ateityje tikiuosi ir labai norėčiau savo tyrimais pasitarnauti Lietuvos ekonomikai“.
Renatas sako pastoviai sekantis įvykius Lietuvoje, skaitantis „Delfi“ naujienų portalą, dienraštį „Lietuvos rytą“ ir savaitraštį „Londono žinias“. „Vis dėlto neįsivaizduoju šeštadieninio rytinio kavos puodelio be „Economist“. Labai patinka žurnalo ironija, analitika, liberalumas, kandumas, kritiškai, bet gana neutraliai nušviečiantis įvykius“, - mėgstamus leidinius išvardina Jorko universiteto dėstytojas.
Ką apie protų nutekėjimą mano pats Renatas? „Situacija tikrai turėtų keistis į gerąją pusę“, - tiki lietuvis. Jis sako girdėjęs ir apie naują tekomunikacijų kompanijos „TeliaSonera“ pradėtą vykdyti projektą „Kryptis – namo“, kuriuo siekiama paskatinti emigravusius Lietuvos gyventojus grįžti į Lietuvą. „Tai rodo, kad artimiausiu metu perspektyvos reemigruoti tikrai gerėja. Tokia galimybe grįžti į Lietuvą pasinaudoti tikrai norėčiau, - optimizmu trykšta Renatas. - Labiausiai pasiilgstu lietuviškos duonos“.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt