Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Verslo įvaizdis užsienyje


Verslininkai Ukrainoje pajunta prėską investicijų skonį  
Rytis Masilionis, „Statyba ir architektūra“, Portalas "Delfi", 2007 01 01 
Nors Ukrainoje ir praūžė oranžinė revoliucija, tačiau užsienio investuotojams šioje šalyje vis dar tenka taikstytis prie senosios, iš didžiosios kaimynės Rusijos perimtos tvarkos. Kijeve veikiančios Lietuvos ambasados Ukrainoje pareigūnai neslepia, kad investicijos šioje politinį klimatą keičiančioje šalyje rizikingos.
Rizika yra dvejopa: komercinė ir valdiška. Lietuvos ambasados Ukrainoje atstovai prieš investuojant mūsų šalies verslininkams pataria kreiptis į juos. Taip esą įmanoma sumažinti bent valdiškos rizikos faktorių. Tačiau Ukrainos valdininkams vis tiek atrištos rankos pasinaudoti painia šalies įstatymų baze. Tiek diplomatai, tiek Ukrainoje dirbantys verslininkai neslepia, kad kyšiai šioje šalyje iki šiol turi stebuklingų galių panaikinti, atrodo, neišsprendžiamas problemas. Tačiau reikia žinoti kitą svarbų dalyką – kiek ir kam duoti. O tokių specifinių žinių kartais neturi net ukrainiečių verslininkai.
Užgavo ambicijas
2006 metų pradžioje iš Lietuvos įmonių ambicingiausius investicijų planus Ukrainoje dėstė bendrovė „Hanner“. Tačiau metų pabaigoje įmonė savo planus buvo priversta koreguoti.
„Matyt, ne viską įvertinome. Žinojome, kad čia viskas pakankamai sudėtinga, politinė situacija nėra stabili, nėra normalios teisinės bazės. Tačiau rankų nuleisti neverta“, – kalbėjo bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Jo nuomone, koją Ukrainoje galėjo pakišti per dideli užmojai. Kai bendrovė pasiskelbė Kijeve statysianti didžiulį komercinį centrą ir investuosianti į jį beveik 200 milijonų litų, sukruto vietos verslininkai. Ambicingi užsieniečių planai ne visiems patiko.
Antrinės „Hanner“ įmonės „Hanner Invest“ bėdos Kijeve susijusios su Ukrainos futbolo federacija, kurios vadovas – vietos oligarchu tituluojamas Grigorijus Surkis. Jis lietuvių įmonei metė kaltinimus, esą prekybos ir pramogų centro „Olympic Plaza“ statyba pablogins netoliese įsikūrusio „Olimpijskij“ stadiono evakuacijos sąlygas. O tai neva gali tapti kliūtimi Ukrainai kartu su Lenkija pretenduoti organizuoti 2012 metų Europos futbolo čempionatą. Įsiplieskus ginčams, baigiamo statyti komercinio centro statybas „Hanner“ laikinai pristabdė.
Tiesa, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka lapkritį šioje šalyje viešėjusį Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų asmeniškai patikino, kad „Hanner“ bus leista tęsti pradėtas statybas. Kitų projektų Ukrainoje įmonė „Hanner“ neketina mesti. Bendrovė netrukus pradės gyvenamųjų namų statybas Kryme. Čia su Kijeve ištikusiais sunkumais tikimasi nesusidurti.
Stovi prie gubernatorių
"Statyba ir architektūra"
Verslo aplinkos Ukrainoje specialistai tvirtina, kad šioje šalyje dera laikytis tam tikrų taisyklių. Viena svarbiausia jų – niekada neinvestuoti prieš tai apie savo ketinimus neperspėjus vietos valdžios. Tai pataria įsidėmėti Lietuvos ambasados Ukrainoje komercijos atašė Kęstutis Masalskis. Jo įsitikinimu, investuotojai, kurie šioje Rytų valstybėje bando įkelti koją visiškai savarankiškai, daro klaidą. „Tai Ukrainoje iš karto suprantama paprastai – užsienio verslininkas ateina be jokio „stogo“. Kalbant tiesiai šviesiai, tas „stogas“ vienu ar kitu pavidalu vis tiek reikalingas. Mes galbūt esame nedidelis stogelis, gal jį labiau reikėtų vadinti lietsargiu, tačiau padėti galime – verslininkai bent galvos nesušlaptų“, – dėstė K. Masalskis.
Jis pateikė pavyzdį, kaip viena didelė Čekijos kompanija padėjo pamatus investicijoms Kryme. Pirmiausiai čekai į Ukrainą atsiuntė premjerą, kuris pareiškė, kad planuojamos investicijos – valstybinės reikšmės projektas. „Premjeras atvyko, pasišnekėjo su Ukrainos valdžios atstovais, aišku, išgėrė arbatos. Po tokių susitikimų valdžios atstovams tampa žinoma, kad tam tikras projektas gali toliau keliauti su „priežiūra“, – atskleidė K. Masalskis.
Tačiau aukščiausi Lietuvos pareigūnai juk taip pat lankėsi Ukrainoje. O kur lauktoji „priežiūra“? Komercijos atašė Ukrainoje įsitikinęs, kad su vizitais buvo pavėluota.
K. Masalskis pasakojo, kad paprastai prieš pradėdami verslą lietuvių investuotojai dažniausiai nesikreipia į Lietuvos ambasadą Ukrainoje. Pasak diplomato, verslininkai Ukrainoje turi suvokti, kad jiems teks susidurti su rizika, patirti žalą ir dėl valdžios institucijų veiklos, ne tik komercinių reikalų.
„Aišku, negaliu tvirtinti, kad mes valdišką riziką galime visiškai panaikinti. Bet ją sumažinti tikrai turime galimybių. Galime dalyvauti pristatant projektą, pastovėti prie kokio nors gubernatoriaus“, – paslaugų spektrą įvardijo K. Masalskis.
Nežinia, kas reikalaus kyšio
Tai, kad Lietuvos ambasados diplomato žodžiai nėra laužti iš piršto, patvirtino jau daugiau nei 15 metų Ukrainoje dirbantis lietuvių kilmės verslininkas, Kijeve veikiančios nekilnojamojo turto agentūros „C.I.T“ direktorius Eduardas Brazas.
„Kyla labai didelių problemų dėl leidimų pradėti statybas, žemės sklypų nuomos. Įstatymais tvarka neaiškiai apibrėžta. Tad valdininkai visuomet gali padaryti taip, kad ši procedūra taptų dar painesnė. Reikiami dokumentai neretai užsiguli stalčiuose be jokios rimtos priežasties“, – „Statybai ir architektūrai“ patvirtino E. Brazas.
Šis verslininkas prisipažįsta pats iki galo dar neperkandęs ukrainietiškos tvarkos. Nors yra numatyta, kad leidimas statyboms turėtų būti suteikiamas praėjus daugiausia dvejiems metams nuo kreipimosi, ši taisyklė neretai pamirštama.
„Ne visi gali laukti ir dvejus metus. O jei dar nežinai, pas kokį valdininką reikia užeiti į svečius, reikalai visai prasti. Statybų derinimo procesas tuomet gali užtrukti ir ilgiau“, – aiškino E. Brazas. Jis pripažino, kad valdžios kabinetuose klesti kyšininkavimas. Visiems žinoma vieša paslaptis – nebus kyšio, nebus ir verslo. Tačiau, pasak E. Brazo, reikia turėti žinių, kam tą kyšį duoti.
„Dabar Kijeve nauja valdžia, naujas meras. Jau neaišku, kam ką reikia duoti. Panašu, kad valdžios atstovai patys tarpusavyje dėl to dar nesutarė. Todėl verslininkai nežino, su kuo reikia susidraugauti, pas ką užeiti“, – pasakojo E. Brazas.
Tai „Statybai ir architektūrai“ patvirtino ir vienas su nekilnojamuoju turtu Lietuvoje susijęs verslininkas. „Ukrainos valdžioje veši korupcija. Niekada nežinai, kur ir kada iš tavęs pareikalaus kyšio. O valdininkų daug, jų poreikiai įvairūs. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad galimybių uždirbti Ukrainoje yra daug ir tai pasiekiama. Tačiau įvertinęs visus rizikos faktorius suabejoji, ar verta ten investuoti“, – teigė nepanoręs prisistatyti verslininkas. Jo valdoma įmonė, sėkmingai vystanti veiklą Lietuvoje, dėl nesaugios aplinkos atsisakė savo ketinimų Ukrainoje.
„Valdžios atstovų spaudimas dažniausiai virsta tam tikrais finansiniais poreikiais. Ukrainos valdininkai užsienio verslininkams taip pat siūlo įvairius sandorius. Kartais leidžiama suprasti, kad ką nors reikia įsigyti iš valdininko draugų. Nebūtinai reikia įdėti į vokelį“, – verslo aplinkos subtilybes įvardijo Lietuvos ambasados Ukrainoje komercijos atašė K. Masalskis. Nekilnojamojo turto agentūros „C.I.T“ direktorius E. Brazas tvirtino, kad dėl paplitusio kyšininkavimo užsienio investuotojų Ukrainoje – labai nedaug. Beveik visi užsienio verslininkai veikia per savo partnerius Ukrainoje.
Teko pasitraukti
"Statyba ir architektūra"
Lietuvos nekilnojamojo turto atstovai gerai žino vienos nesėkmingiausių investicijų Ukrainoje istoriją. Lietuvių statytojų kompanija prieš kelerius metus gavo pasiūlymą Donecke statyti gyvenamuosius namus šachtininkams.
Pradžia buvo sėkminga – lietuviai pastatė kelis namus, už darbus buvo atsiskaityta. Tačiau vėliau, vis didinant statybų apimtį, atsirado problemų. Statybos įstrigo. „Šachtininkai pradėjo aiškinti, kad iš jų niekas neperka anglies, esą jiems iškilo kitų keblumų. Nors tąsyk ši problema Lietuvoje buvo nagrinėjama aukščiausiu lygiu, tačiau tai nepadėjo“, – pasakojo gerai informuotas pašnekovas.
„Statybos ir architektūros“ žiniomis, Lietuvos statytojų prašymu šachtininkų skolas tuomečiam Ukrainos prezidentui Leonidui Kučmai priminė ir mūsų šalies vadovas V. Adamkus. Tačiau Ukrainos šachtininkai Lietuvos statybų kompanijai vis tiek liko skolingi 4 milijonus JAV dolerių (tuomet – apie 16 mln. litų). Galop mūsų šalies kompanija bankrutavo.
Beje, tai, kad traukiasi iš Ukrainos, neseniai pranešė didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklą valdanti bendrovė „VP Market“. Ši įmonė neįgyvendino planų atidaryti prekybos centrus Ukrainoje, nors įdirbis buvo nemažas. „VP Market“ prieš porą metų šioje šalyje įkūrė biurą, tyrė vietos rinką, o parengiamiesiems darbams vadovavo dabartinis tinklo vadovas Gintaras Marcinkevičius.
„VP Market“ aiškiai įvardijo savo pasitraukimo priežastį – Ukrainoje neaiški politinė ir verslo padėtis.
Butus išgraibsto akimirksniu
Nekilnojamojo turto agentūros „C.I.T“ atstovai tvirtino, kad gyvenamųjų patalpų paklausa Kijeve šiuo metu didžiulė.
E. Brazas tvirtino, kad per metus Kijeve pastatoma apie 1-1,3 milijono kvadratinių metrų ploto naujo gyvenamojo ploto. Nekilnojamojo turto eksperto nuomone, tam, kad paklausa būtų patenkinta, reikėtų kasmet apie penkerius metus iš eilės rinkai pasiūlyti bent 3-4 milijonus kvadratinių metrų ploto gyvenamųjų patalpų.
„C.I.T“ duomenimis, 1-2 kambarių naujos statybos butai, pradėjus juos pardavinėti, gyvenamuosiuose Kijevo rajonuose išgraibstomi akimirksniu – per dieną. Atokiau nuo miesto centro statomuose namuose 1 kvadratinio metro kaina siekia apie 2600 litų.
„Kijeve ir jo priemiesčiuose, neoficialiais duomenimis, gyvena apie 4 milijonus ukrainiečių. Naujų gyvenamųjų patalpų iš tikrųjų stinga. Turint omenyje, kad visa Ukraina svajoja gyventi Kijeve, statytojams darbų dar ilgai užteks“, – teigė E. Brazas.
Statybos šioje Rytų Europos valstybėje stringa ir dėl to, kad trūksta specialistų – nuo aukščiausios kvalifikacijos projektų vadovų iki statybininkų, inžinierių. Ukrainiečiai teigia, kad geriausi specialistai išvyko į Rusiją. Kadangi šalyje tarp statybos įmonių vis dar nejuntama didelė konkurencija, nukenčia ir darbų kokybė.
„Susiduriama su žmogiškųjų išteklių problema. Nėra vietos specialistų, kurie puikiai išmanytų nekilnojamojo turto vystymą. Jų mentalitetas kitoks nei mūsų“, – atvirai kalbėjo Ukrainoje atsisakusios investuoti Lietuvos kompanijos vadovas. Beje, teigiama, kad Ukrainoje trūksta net šiuolaikiškų statybinių medžiagų – esą ribojamas jų patekimas į rinką.
Kainų burbulas sprogs?
Kai kurių mūsų šalies kompanijų jau labai nevilioja ir itin perspektyvia anksčiau įvardyta kitų Rytų Europos valstybių, kaip antai, Bulgarijos ir Rumunijos rinka. Jose nekilnojamojo turto kainos pastaruoju metu auga dideliais tempais.
„Kai kurie britų nekilnojamojo turto vertintojai mano, kad nekilnojamasis turtas Bulgarijoje jau pervertinamas. Kainos didelės, visi skuba investuoti. Tačiau manoma, kad šioje rinkoje netrukus galima sulaukti griūties“, – „Statybai ir architektūrai“ teigė Lietuvos nekilnojamojo turto kompanijos atstovas.
Tačiau įmonės „Hanner“ vadovas A. Avulis kratosi skepticizmo. Jis tvirtino, kad, pavyzdžiui, Rumunijos rinka yra labai patraukli. Skirtingai nuo Ukrainos, ji kur kas mažiau rizikinga ir stabilesnė. „Hanner“ į gyvenamųjų namų statybą Rumunijoje per metus investavo apie 90 milijonų litų.
„Didžiausia Rumunijos rinkos perspektyva dar ateityje. Jau dabar čia investuoja daug užsieniečių, o kai šalis bus priimta į Europos Sąjungą, postūmis bus didžiulis“, – prognozavo A. Avulis.
Į Bulgariją ir Rumuniją investuoja šalies prekybos įmonė „VP Market“. Bulgarijoje bendrovei šiuo metu priklauso 13 prekybos centrų, o Rumunijoje – 9.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt