Metodinės medžiagos

Literatūra

Publikacijos

VR praktika

Leidybiniai projektai

Skandalingi projektai


Lietuvos tauta: būklės ir raidos perspektyvų analizė


Lietuva be permainų neturi ateities  
Jolanta Vaitiekūnienė, Dienraštis "Verslo žinios", 2006 03 28 
Sėkminga Lietuvos plėtra šiandien priklauso ne nuo pačių lėšų, o nuo jų naudojimo efektyvumo. O tam reikia modernios kvalifikacijos bei šiuolaikinės pasaulėžiūros, teigiama tautos būklės tyrimo išvadose. Tyrimą "Lietuvos tauta: būklės ir raidos perspektyvų analizė" atliko įvairių sričių ekspertai, kuriuos subūrė dvi nevyriausybinės organizacijos, – Pilietinės visuomenės institutas bei Strateginių tyrimų centras. Autoriai pabrėžia, jog Lietuvos situaciją nagrinėjo ne pagal atskirus sektorius, o probleminiu požiūriu. Bendroji tyrimo išvada yra ta, jog dauguma svarbių problemų Lietuvoje nėra suprantamos šiuolaikiškai, kai kurios jų apskritai nėra nustatytos bei tiriamos, o tik pridengiamos bendrais samprotavimais. Kai situacija nėra suprantama adekvačiai, negali būti veiksmingas ir mėginimas spręsti problemas didinant finansavimą, be struktūrinių permainų, perspėja tyrėjai.
Valdžios malonės
Ekspertai peikia dabartinį valstybės valdymo modelį, kuris, jų nuomone, "politiškai orientuotas į save, o ne į piliečius ar strateginius valstybės tikslus". Vienas iš didžiausių stabdžių yra tai, jog nėra kompleksinio požiūrio į konkurencingumą, taip pat – nacionalinį saugumą bei nacionalinius interesus. Pasak tyrimo autorių, nors teigiama, jog Lietuva kuria socialinės gerovės valstybę, piliečiams stinga aiškumo, į kokį modelį orientuojamasi, kokiomis priemonėmis tos gerovės bus siekiama. Vyrauja vaizdinys, jog gerovės valstybę kuria ir žmonėms dovanoja valdžia. Tai, anot ekspertų, atitinka dalies pokomunistinės visuomenės iliuzijas, bet gerokai prasilenkia su socialine ir ekonomine Lietuvos tikrove. Išvadose rašoma, jog Lietuvoje nėra veiksmingai sprendžiamos technokultūrinio atsilikimo problemos. "Lietuvos atsilikimas apibūdinamas remiantis tik kiekybiniais ekonominiais, socialiniais statistiniais duomenimis, vengiant atvirai pripažinti kokybinį – civilizacinį – Lietuvos atsilikimą nuo išsivysčiusių Vakarų valstybių", – kerta tyrimo autoriai. Jų nuomone, kol kas žinių visuomenė šalyse suprantama tik simboliškai, trūksta praktinių jos kūrimo veiksmų. Ekspertai suskaičiavo, jog struktūrinių fondų parama, kurią Lietuva nuo 2004-ųjų iki 2006-ųjų skyrė žmogiškųjų išteklių plėtrai, yra proporcingai mažiausia tarp naujųjų Europos Sąjungos narių. "Šie duomenys verčia abejoti, ar Lietuva, svarbiausiuose strateginiuose dokumentuose pasirinkusi žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtrą, iš tikrųjų laikosi šio kurso", – svarsto tyrimo autoriai.
Mažai vidutiniokų
Statistiniai duomenys rodo ir kitą blogybę, – labai didelį Lietuvos atsilikimą nuo ES inovacijų srityje. "Nepaisant augimo, bendras investicijų lygis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vis dar santykinai žemas", be to, "šalyje stinga labiau išplėtotos verslo, mokslinių tyrimų ir švietimo sąveikos, būtinos nacionalinei inovacijų sistemai". Ekspertai teigia, jog Lietuva nepakankamai orientuojasi į geriausių pasaulio technologijų, žinių bei patirties perėmimą ir diegimą, į tai per menkai kreipiama ir mokslinių tyrimų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo politika. Jei tokia padėtis išliks bent penketą metų, perspėja tyrėjai, padariniai bus negrįžtami: mokslo potencialas visiškai praras kvalifikaciją, o protų nutekėjimas išaugs iki maksimumo, sustos šalies augimas bei žlugs norai pasiekti vidutinį ES ekonominį lygį: Lietuva gali likti žaliaviniu bendrijos priedėliu. Tyrimo išvadose pažymima, jog nors ekonomika ir auga, socialinės problemos Lietuvoje tik aštrėja. Šiuo metu Lietuvos ūkio laimėjimai nemažina gyvenimo lygio skirtumų. Vadinamoji vidurinė klasė šalyje yra silpna: didžiausia visuomenės dalis, apie 65% piliečių, gyvena žemiau vidutinio lygio, dideli skirtumai tarp atskirų Lietuvos miestų bei rajonų. "Galima teigti, kad šiuo metu iškilusių tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo bei ekonominės emigracijos problemų ištakos – labai netolygi miestų ir rajonų plėtra. Iki šiol vykdoma kaimo politika neskatina žmonių verslumo ir ekonominio aktyvumo", – apibendrina ekspertai. Jie taip pat pasigenda ilgalaikės ūkio plėtros perspektyvos. Autorių požiūriu, Lietuvos ūkio augimą pastaraisiais metais stumia dvi stiprios jėgos – vidaus kredito plėtra ir eksporto augimas. Tačiau ūkio struktūra atsinaujina per lėtai, ji nėra šiuolaikiška. "Europos ir pasaulio rinkoms Lietuva paslaugų srityje mažai ką tegali pasiūlyti, išskyrus vežimus ir ribotas turizmo paslaugas", – rašoma išvadose. O Lietuvos atsilikimas nuo ES senbuvių darbo našumu beveik visose gamybos grandyse reiškia, jog šalis atsilieka ir naujausių technologijų bei vadybos srityse. Laisvos rinkos principus, teigia tyrėjai, Lietuvoje ypač iškraipo korumpuoti atskirų verslo grupių ir valdžios ryšiai, biurokratizmas. "Rinkos institucinė sistema Lietuvoje dar gležna ir turi būti puoselėjama bei stiprinama", – teigia ekspertai. Šalies ūkio politika, kritikuoja tyrėjai, yra pernelyg uždara, per menkai siejama su žinių visuomenės plėtra, mokymu, inovacijomis.
Nuomonės išsiskyrė
Šiandien Vilniuje Pilietinės visuomenės institutas ir Strateginių tyrimų centras rengia tyrimo pristatymą. "Visą studiją ketinome visuomenei pristatyti dar vasario mėnesį. Tačiau darbo rėmėja – Seimo kanceliarija – prašė pristatymą atidėti ir delsė darbą įvertinti. Spaudoje netikėtai sulaukę gana keistų Seimo kanceliarijos darbuotojų vertinimo, nutarėme tyrimą paskelbti viešai", – sako Darius Kuolys, Pilietinės visuomenės instituto direktorius. Žiniasklaida skelbė, jog Seimo kanceliarijos sudaryta komisija tyrimą supeikė. Ponas Kuolys apgailestauja, jog apie neigiamą vertinimą pirmiau perskaitė laikraščiuose, nei gavo tyrimo recenziją. Nevyriausybinės organizacijos valdininkų kritiką vadina nepagrįsta ir skelbia jau pasiūliusios Seimo kanceliarijai nutraukti sutartį dėl projekto įgyvendinimo. Nevyriausybininkai taip pat pranešė pasirengę sugrąžinti tyrimui skirtas lėšas.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt