Metodinės medžiagos

Literatūra

Publikacijos

VR praktika

Leidybiniai projektai

Skandalingi projektai


Lietuvos tauta: būklės ir raidos perspektyvų analizė


Lietuvą apraizgė intelektualus reketas  
Olava Strikulienė, Dienraštis "Respublika", 2006 03 27 
Lietuvai tikintis gauti ir panaudoti Europos Sąjungos (ES) pažadėtus 20 milijardų litų, šalies savivaldybės negaili mokesčių mokėtojų pinigų ir užsisakinėja ambicingas regionų strateginės plėtros vizijas, kurias noriai kuria įvairaus plauko konsultantai. Savivaldybės už pateiktas futuristines prognozes gausiai sumoka iškart. Tačiau konsultantai neprisiima atsakomybės už būsimą savivaldybių finansinę riziką. Pavyzdžiui, jei nepavyks gauti ES lėšų. Tokios atsakomybės negali prisiimti ir dabartiniai politikai bei savivaldybių klerkai, nes iki 2015-2022 metų jie dar ne kartą keisis. Faktiškai neatsako niekas. "Respublika" klausia - kam naudinga kurti tokius projektus? Kas išloš ir kas praloš?
Komunizmas 2015-2022 metais?
Analizuojant jau patvirtintus savivaldybių strateginio vystymo planus matyti, kad dažniausiai pasitaikantis vizijos įgyvendinimo terminas - 2015 metai. Tokia "komunizmo pastatymo" data numatyta Kaune, Alytuje, Palangoje, Biržuose ir dar kitų miestų bei rajonų savivaldybėse. Dar toliau į priekį žiūri Panevėžio ir Vilniaus politikai. Jų vaizduotė siekia 2022 metus. Artimiausias terminas - 2010-2012 metai - pasitaikė mažesnėse Plungės, Birštono savivaldybėse. Tačiau esmė nekinta. Savivaldybių politikai renkami 4 metams. Vadinasi, kol burbulas sprogs, dar dvi trys vietos politikų kadencijos turės ramų gyvenimą.
Trys planų kūrimo variantai
Užsimanius strateginių planų, pasirenkami trys variantai.
1. Pasamdomas institutas. Pvz., Kaune įsikūręs Lietuvos regioninių tyrimų institutas (LRTI), kokia nors viešoji įstaiga arba kas nors panašaus.
2. Viziją kuria pati savivaldybė, tačiau ir šiuo atveju kokiam nors konkrečiam klausimui samdomi konsultantai iš šalies. Pvz., LRTI Alytaus miesto savivaldybės užsakymu atliko kultūros paslaugų ir objektų plėtros studiją. Marijampolės savivaldybę konsultavo Lietuvos savivaldybių asociacijos viešoji įstaiga Mokymo ir konsultavimo centras.
3. Konsultantai planą pradeda, o juo nepatenkinta savivaldybė baigia. Patikslindama kai kuriuos strateginius uždavinius konkrečių vietos politikų bei verslininkų naudai. Taip atsitiko Kaune. Tačiau, kaip matome, konsultantai įterpiami visuose trijuose vizijų kūrimo variantuose.
Konsultantų charakteristika
Konsultacinę bendrovę, skambiai pavadintą institutu ar centru, įkuria uždaroji akcinė bendrovė ar viešoji įstaiga. Kartais finansuojama iš skandalingojo JAV milijardieriaus George'o Soroso fondų, tačiau nebūtinai. Personalą sudaro 5-6 žmonės - išeiviai iš šalies universitetų. Bent vienas -garsesnis, turintis mokslinį laipsnį, o kiti - jauni aukštųjų mokyklų katedrų asistentai, doktorantai ir pan. Dauguma pasilikę savo buvusiame universitete bent 0,5 etato. Toks "kooperatyvas", atskilęs nuo universiteto - "pagrindinės gamyklos", gauna užsakymą. Antras etapas - laimimas savivaldybės skelbtas viešasis konkursas. Kadangi savivaldybių viešųjų konkursų rengėjai taip pat kadaise mokėsi aukštosiose mokyklose, galimos naudingos pažintys, padedančios tapti konkurso laimėtoju.
Atlyginimai - įspūdingi
Trečias etapas - institutas gauna iš savivaldybės avansą arba negauna, tačiau dar nesukurto produkto - vizijos kaina visais atvejais sutariama iš anksto. Kaunas iš savivaldybės biudžeto atseikėjo 260 500 Lt. Už tiek pinigų buvo galima suteikti vienkartines socialines pašalpas tūkstančiams miesto varguolių. Šiaulių savivaldybė, vis dar neturinti strateginio vystymosi plano, atseikėjo Šiaulių universitetui 20 000 Lt, o LRTI žada sumokėti 240 000 Lt. Vadinasi, ir šiuo atveju vizijos rinkos kaina beveik tokia pati. Apskaičiuojama ne darbų kokybe, o miesto dydžiu. Kuo mažesnė savivaldybė, tuo mažiau moka.
Įtraukiamos patarėjų masės
Ketvirtas etapas - sukuriama didingo ir sunkiai atliekamo darbo regimybė. Institutas įtraukia į vizijos rengimą būrį mokslininkų, konsultantų, žinomų visuomenės ir kultūros atstovų. Sudaromos darbo grupės, komisijos. Jei planas kuriamas rajono savivaldybei, pagalbon pasitelkiami Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai. Jei planas labiau miestietiškas, žemdirbystės specialistus pakeičia Kauno technologijos universiteto ar kokio nors kito universiteto mokslininkai. Plungėje į plano rengimą buvo įtraukti pedagogai, vietos muziejų vadovai ir t.t. Kaune - istorikai, kompozitoriai, aukštosios mokyklos prorektorius, buvęs rektorius ir t.t. Iškilių asmenybių gausa tarsi kompensuojamas paties instituto personalo neįspūdingas skaičius. Kol margieji institutai už mokesčių mokėtojų pinigus rengia vizijas, savivaldybėse toliau dirba mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomi klerkai, taip pat atsakingi už regiono plėtrą. Taip pat planuojantys būsimus darbus. Visuomenė sumoka du kartus. Sprendžiant iš jau patvirtintų vizijų, 2/3 popieriaus užima savivaldybių dabartinės geografinės, socialinės, ekonominės ir kultūrinės būklės konstatavimas. Duomenys, kuriuos ir taip turi savivaldybės administracijos departamentai, skyriai, policija, medicinos įstaigos, vietos darbo biržos, Lietuvos statistikos departamentas ir šalies ministerijos. Šie statistiniai duomenys, surinkti šalies valstybės tarnautojų ir už tai gaunančių algą, vizijos kūrėjų perrašomi į strateginio vystymo planus. Mokesčių mokėtojai dar kartą sumoka už jau atliktą darbą. Taip Plungės rajono savivaldybės strateginio vystymo plane atsidūrė "tyrimas", net septintokui žinomas iš geografijos vadovėlio: "Rajonas, išsidėstęs Žemaičių aukštumoje, tik Šiaurėje pereina į Ventos vidurupio žemumą. Tankus upių ir upelių tinklas". Kitas "tyrimas" - tarsi iš vietos spaudos: "Pienininkystės krypties ūkininkai yra pasiekę gerų rezultatų. Antai ūkininko E.K. ūkyje laikomos net 7 karvės, esančios Lietuvos 2000-2001 metais produktyviausių karvių sąraše". Vizija numatyta iki 2010 metų. Net ir pieningiausia dabarties karvė iki to laiko gali prarasti produktyvumą.
Akis badančios klišės
Likęs trečdalis paprastai skiriamas pasirinkto regiono silpnybių, stiprybių, galimybių ir grėsmių analizei. Tačiau grėsmės surašomos ne specifinės konkrečios savivaldybės, o tinkančios visai šaliai. Pvz., Alytaus pramonės ir verslo plėtrai viena iš nurodytų grėsmių - "valdžių, įstatymų kaita, kvalifikuotos darbo jėgos praradimas". Viena nurodytų galimybių - "smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimas". Tokią klišę galima uždėti ant kiekvieno miestelio ar kaimo, nes visus piliečius paliečia valdžių ir įstatymų kaita. Visose vizijose, nesvarbu, kaip jų kūrėjai įterpė "tyrimų institutus", naudojamasi ta pačia kliše. 1. Ir taip žinomos, įvairių valstybės tarnautojų surinktos informacijos perkėlimas į vieną popierių. 2. Ir taip vietos verslo bei kultūros bendruomenei žinomų grėsmių ir regiono galimybių surašymas į tą patį popierių. 3. Ir taip kasdien savivaldybei bei vietos įstaigoms privalomų darbų surašymas. 4. Visuomenės ausiai malonių sakinių, prasidedančių "stiprinti", "išplėsti", "parengti", "skatinti", "formuoti patrauklų įvaizdį" ir t.t. surašymas į tą patį popierių. 5. Popierius paskelbiamas strateginio vystymo planu. Rytoj "Respublikoje" skaitykite: kas iščiulps mokesčių mokėtojų milijonus?
Negautų milijonų dalybos
Planų rengėjai numatė, kad strateginis planas bus įgyvendinamas savivaldybės, Vyriausybės, ES ir privataus verslo lėšomis, Tačiau daugumoje vizijų net nėra bent preliminarių skaičiavimu, kiek įgyvendinimas kainuos. Vien Kaunas tikisi iki 2015 metų panaudoti 7 milijardus iš ES 20 milijardu Lt paramos. Tad kitoms savivaldybėms liktų tik 13 milijardų? Pavyzdžiui, Palanga iki 2015 metų numačiusi įgyvendinti 12 prostitucijos ir 12 narkomanijos prevencijos programų. Tokiems darbams taip pat reikės ir pinigų, ir konsultantų. Tikėtina, kad ES lėšų panaudojimo projektus, programas vėl rengtų jau pažįstami konsultantai, rengę ir vizijas. Mat sprendžiant iš Kaune įsikūrusio LRTI informacijos institutas jau dabar Klaipėdoje savivaldybės užsakymu konsultavo smulkius ir vidutinius verslininkus. Tas pats institutas rengė šalies kurortu raidos koncepciją, analizuoja, kaip galima padidinti žmogiškųjų išteklių kompetenciją, ir pan. Kas galėtų paneigti, kad kokiam nors panašiam institutui nebus užsakyta pateikti savivaldybei nedidelį skaičių kandidatų, per kuriuos konkrečioje srityje bus perimamos ES lėšos? Suformuoti nišą, kur sutekės pinigai. Europos milijardai gali būti panaudojami per institutų įvardytus branduolius. Nedideles žmonių, neva geriausiai pasirengusiu specialistu grupeles. Parengusias atskirus, mažesnius ES lėšų panaudojimo planelius. Taip pat prisidėjus konsultantams. Tad nors už vizijas popieriuje sumoka visi mokesčių mokėtojai, būsimais pinigais pasinaudos toli gražu ne visi. Jeigu pasinaudos.
Didžiausia grėsmė pražiopsota
Strateginiuose planuose įrašytų grėsmių sąrašuose nė žodžio neužsimenama, kad Lietuva gali ir negauti iki 2012-2022 metų savivaldybių programose jau numatytu ES pinigų. Nenurodyta pati pavojingiausia grėsmė! Mat iki 2012-2022 metu dar ne kartą gali kisti ES vykdoma ekonomiškai silpnesniu šalių šelpimo politika. Ne kartą pakis ir ES biudžetas bei tarptautinė padėtis. Net ES Konstitucija dar nepriimta. Tokiu atveju sąžiningos savivaldybės turėtų įgyvendinti vizijas tik savo, valstybės biudžeto ir privataus verslo pinigais. Vien Kauno savivaldybei reikėtų iš kažkur gauti papildomus 7 milijardus Lt. Ir įklampinti miestą į nepakeliamas skolas. Visuose jau priimtuose savivaldybių strateginiuose planuose iš tiesų aiškūs tik pinigai, sumokėti planų rengėjams, ir planuose aprašyta dabartinė regionų būklė. Toliau - daug surašytų norų. Strateginės plėtros planai būtini norint gauti valstybės ir ES finansavimą parengtiems projektams. Tačiau negavus pakankamo finansavimo tie surašytieji, bet valstybės mastu nekoordinuojami norai 2015-2022 metais jau bus virtę įšaldytomis statybomis, nebaigtais logistikos, pramogų, kultūros centrais, mokslo ir technologijų parkais. Lietuva, susiviliojusi ES pinigais, po dešimtmečio gali virsti nebaigtų statybų ir neišsipildžiusių lūkesčių aikštele, įsiskolinusia užsieniui. Ir kuo ambicingesni bus institutų parengti planai, tuo didesnė įsiskolinimo grėsmė. Ne tokius ambicingus "vasiukus" valstybė įstengtu įvykdyti ir savo lėšomis.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt